Pažadai žemės mokesčio nesumažino

Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) prieš kelias dienas žemės savininkams išsiuntinėtos sąskaitos vienus šokiravo, kitus nudžiugino, o trečiųjų kol kas bent jau neišgąsdino. Esą drastišką mokesčio padidėjimą šiek tiek amortizavo savivaldybių tarybos, kai kuriems sklypams sumažinusios žemės mokesčio tarifą. Užtat apleistiems sklypams buvo nustatytas maksimalus leistinas 4 proc. vertės tarifas.

Tačiau kai kurie teisininkai jau rado šio įstatymo spragų ir siūlo savo klientams bylinėtis su savivaldybėmis, kurios paskubėjo nustatyti žemės mokesčio tarifus dar neįsigaliojus įstatymui.

2,5 mln. Lt daugiau

Nuo šių metų sausio 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Žemės mokesčio įstatymui, kito žemės mokestinė vertė, nuo kurios skaičiuojamas žemės mokestis.

"Žemės sklypo mokestine verte nuo šiol laikoma to sklypo vidutinė rinkos vertė, o atskirais atvejais - individualaus žemės vertinimo būdu nustatyta jos vertė. Žemės mokesčio tarifus nuo 0,01 iki 4 procentų žemės mokestinės vertės patvirtino kiekviena savivaldybė individualiai", - "Vakarų ekspresui" sakė Vilma Vildžiūnaitė, Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotoja.

VMI duomenimis, šiais metais žemės mokesčio mokėtojai į savivaldybių biudžetus turėtų sumokėti apie 64,5 mln. litų žemės mokesčio. Praėjusiais metais apskaičiuota žemės mokesčio suma siekė 62 mln. litų. Iš viso šalyje yra per 948 tūkst. žemės mokesčio mokėtojų, tačiau dėl savivaldybių nustatytų lengvatų šį mokestį moka apie 642 tūkst. gyventojų ir įmonių.

Šiemet didžiausią sumą už komercinės paskirties apleistą žemės sklypą Vilniuje jos savininkas juridinis asmuo turės sumokėti net 362,5 tūkst. litų. Pernai didžiausia suma, kurią už valdomą sklypą turėjo sumokėti fizinis asmuo, siekė 65,4 tūkst. litų, o juridinio asmens sąskaitą žemės mokestis patuštino 70 tūkst. litų.

Gali bylinėtis

Kęstutis Kristinaitis, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos valdybos narys, "Vakarų ekspresui" sakė girdėjęs, kad kai kurie teisininkai jau rado naujojo įstatymo spragą.

"Savivaldybių tarybos žemės mokesčio tarifus turėjo nustatyti šiemet iki lapkričio 1 dienos, jau galiojant naujai įstatymo redakcijai. Tačiau beveik visos tai padarė pernai, dar prieš įsigaliojant įstatymui. Kiek žinau, ir kai kurie mūsų asociacijos nariai ketina pradėti bylinėtis. Negaliu prognozuoti, kaip baigsis teismai, tačiau jei jie nutartų, kad savivaldybės pernai neturėjo nustatyti tarifo, tai jų sprendimai nustotų galioti ir žemės savininkams automatiškai imtų galioti minimalus mokesčio tarifas - 0,01 procento", - svarstė K. Kristinaitis.

Gali brangti nuoma

Dėl išaugusios mokestinės vertės labiausiai sujudo apleistų žemės sklypų savininkai, kurie bus priversti žemę dirbti arba jos paprasčiausiai atsikratyti, jei nenori plačiau atverti piniginės. Jei taip įvyktų, neatmestina tikimybė, kad atsiradus rinkoje didelei sklypų pasiūlai gali kristi ir jų vertė.

Kretingalės kooperatinės žemės ūkio bendrovės pirmininkas Gerardas Liorenšaitis sakė, kad pajūrio žemdirbiai didelio nuostolio nepajus, mat žemės mokestį turi mokėti jos savininkai.

SKIRTINGAI. Klaipėdos rajone labiausiai išaugo žemės sklypų vertė vakariniame pakrašty, ties jūra ir greta Klaipėdos, Kretingalės, Sendvario seniūnijose. Tačiau rytiniame pakrašty kai kurie žemės sklypai net atpigo. Redakcijos archyvo nuotr.

"Mes didžiąją dalį iš 2500 hektarų dirbamos žemės nuomojame. Aišku, didesnius mokesčius privalėsiantys sumokėti savininkai gali pakelti ir nuomos mokestį. Kol kas sąskaitas gavome tik už valstybinę žemę. Jos didesnės nei pernai apie 10 procentų. Beveik tiek, kiek mes ir planavome. Pernai už hektarą mokėjome 13-15 litų, o šiemet 18-20 litų", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Liorenšaitis.

Vertė kito netolygiai

Klaipėdos rajono savivaldybės Biudžeto ir finansų skyriaus vedėja Irena Gailiuvienė teigė, kad pagal naująją metodiką apskaičiuotoji žemės vertė rajone kito ne visur vienodai.

"Vienur ji didėjo, kitur - mažėjo. Labiausiai išaugo žemės sklypų vertė vakariniame rajono pakrašty, ties jūra ir greta Klaipėdos, Kretingalės, Sendvario seniūnijose - Karklėje, Kalotėje, Ginduliuose, Mazūriškiuose. Tačiau rytiniame pakraštyje kai kurie žemės sklypai net atpigo", - sakė I. Gailiuvienė.

Pavyzdžiui, Klaipėdos miesto pašonėje už 6 arų ploto sklypą sodininkų bendrijoje jos savininkas šiemet jau turės mokėti 5,43 Lt, kai pernai mokesčio suma siekė 3,02 Lt. Be to, mokesčio tarifas padidėjo nuo 1,5 iki 2 proc. Netoli Karklės esančiame Kunkių kaime 15 arų sklypo savininkams šiemet jau reikia atseikėti 47 litus - tris kartus daugiau nei ankstesniais metais, kai mokestis siekdavo 14 litų.

Pernai Klaipėdos rajono biudžetą žemės mokestis papildė 1,14 mln. litų. Šiemet jo turėtų būti surinkta keliais šimtais tūkstančių litų daugiau - apie 1,4 mln. litų. Tačiau į tą aplinkybę, kad vakarinis pakraštys sumokės daugiau nei rytinis, skirstant lėšas infrastruktūros projektams finansuoti, atsižvelgta nebus. Pinigai "įkris" į bendrą katilą ir bus naudojami bendroms reikmėms - anot Klaipėdos rajono savivaldybės atstovės Daivos Beliokaitės, "savivaldai deleguotoms funkcijoms atlikti".

Palangos savivaldybės kapšą žemės mokestis taip pat pripildys daugiau nei pernai - 2,76 mln. litų (pernai - 2,58 mln. Lt). Beje, būtent Palangos savivaldybės teritorijoje yra labiausiai apmokestintas fiziniams asmeniui priklausantis komercinės paskirties žemės sklypas, už kurį jo savininkas privalės sumokėti net 66,6 tūkst. litų.

Klaipėdai šiemet nėra dėl ko nei džiaugtis, nei liūdėti. Uostamiesčio žemvaldžiai į miesto iždą privalės sumokėti tik keliolika tūkstančių litų mažiau nei pernai - 1,08 mln. Lt.

Pažadas liko pažadu

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Bronius Bradauskas dar kovo mėnesį "Vakarų ekspresui" žadėjo, kad bus įregistruotos įstatymo pataisos, kuriomis bus sustabdytas daugelio žmonių pasipiktinimą sukėlusios naujos žemės mokesčio tvarkos galiojimas.

"Mano vizija - mokestis už gyvenamosios paskirties žemę turi būti vienodas. Juk pensija vienoda tiek Vilniuje, tiek Šalčininkuose. Tai kodėl pensininkas, gyvenantis Vilniaus Žvėryno rajone, turi mokėti keliolika kartų daugiau nei tokią pačią pensiją gaunantis ir tokį pat ploto sklypą kuriame nors rajone turintis žmogus?" - tada sakė B. Bradauskas.

Dabar "Vakarų ekspresui" politikas jau skundėsi, kad jo vizijos nesulaukė sekėjų Seime.

"Tiek to, tegu šiemet šis įstatymas galioja toks, koks yra, tačiau kitąmet tikrai prie jo grįšime ir jį pakeisime", - vėl pažadus žarstė Seimo narys.