Parodomoji jėgainė - lyg nemylimas kūdikis

Valstybės siekis atsikratyti "nemylimo" kūdikio - parduoti unikalią ir vienintelę Baltijos šalyse geoterminę jėgainę valdančią UAB "Geoterma" - glumina jos darbuotojus, mokslininkus ir Klaipėdos bendruomenę. Tačiau sostinėje reziduojantys šio sumanymo autoriai kratosi atsakomybės atsakingai valdyti įmonę ir mėto šios bendrovės akcijas iš vienų rankų į kitas. Šiuo metu karštą vandenį iš žemės gelmių pumpuojanti ir juo klaipėdiečių būstus šildanti bendrovė ruošiama privatizavimui.

Patys klaipėdiečiai teisinasi negalintys daryti įtakos Vyriausybės spendimui, tačiau jie apgailestauja, kad pardavus jėgainę uostamiestis neteks galimybių geoterminį vandenį naudoti sveikatinimui.

Klaipėdos bendruomenės sveikatos tarybos pirmininkas profesorius Artūras Razbadauskas tvirtina, kad kol kas žemės gelmių vandenį galima naudoti ir moksliniams tyrimams, ir gydymui. Tačiau abejoja, ar naujieji "Geotermos" savininkai žengs tuo pačiu keliu. "Šiuo metu mes jau moksliškai įrodėme, kad šis vanduo, kurio litre yra 110 gramų ištirpusių druskų, o tai prilygsta Negyvosios jūros vandeniui, turi teigiamą poveikį sąnariams, širdžiai. Šį natūraliai šiltą vandenį galėtume cisternomis vežti į baseinus, nebijodami, kad jis atvėstų", - sakė A. Razbadauskas.

Jo manymu, privatizavus "Geotermą", bus prarasta galimybė tik Vakarų Lietuvoje išgaunamą šiltą ir sūrų geoterminį vandenį naudoti sveikatinimui bei šildymui.

Vilniaus universiteto Geologijos ir geografijos instituto habil. daktaras Saulius Šliaupa taip pat stebisi noru privatizuoti vienintelę tokio pobūdžio bendrovę šalyje. "Juk pradėjus veikti "Geotermai" pagrindinis jos tikslas buvo ne pelnas, galimybė tyrinėti žemės gelmes. Jei Lietuvoje veiktų trys ar keturios tokios įmonės, nekiltų net kalbų dėl poreikio vieną ar kelias perduoti į privačias rankas. Tačiau kol kas teturime vieną geoterminę jėgainę, todėl atsikratyti jos būtų neišmintinga strateginiu požiūriu. Mes netektume galimybės vykdyti mokslinių tyrimų".

S. Šliaupa nesupranta, kodėl valstybė, remianti atsinaujinančios energijos gamybą ir dotuojanti saulės bei vėjo jėgaines, parduoda pelną galinčią duoti geoterminę jėgainę. "Kodėl taip elgiamasi? Atsakymo iš Vyriausybės nesulaukiame", - stebisi mokslininkas.

Nemylimas vaikas

Atsainiai į šią bendrovę pagrindinės jos akcininkės Ūkio, o vėliau - Energetikos, ministerija žvelgė nuo pat "Geotermos" ūkinės veiklos pradžios.

Teigiama, kad vos pradėjusi veiklą ši, palyginti pigią šilumą tiekianti įmonė, lyg bejėgis kūdikis buvo įmesta į rinkos džiungles nesureguliavus kainodaros. Todėl pirmuosius metus nuostolingai dirbusiai bendrovei buvo sunku grąžinti kreditus. O jų būta išties daug. Vien Pasaulio bankui "Geoterma" buvo skolinga 21,2 mln. litų.

Energetikos ministerijos Informacijos valdymo skyriaus parengtame atsakyme rašoma nei šis, nei tas. Esą bendrovės veiklos tęstinumo galimybės neturėjo būti siejamos su būtinybe išlaikyti jos akcijas valstybės nuosavybe. "Bendrovė 2010 metais dirbo nuostolingai, buvo įsiskolinusi Tarptautiniam rekonstrukcijos ir plėtros bankui. Viena iš įmonės veiklos rodiklių blogėjimo priežasčių - palaipsniui nusidėvėję technologiniai įrenginiai, optimaliam jėgainės darbui palaikyti buvo reikalingos didelės investicijos. Nepriklausomas auditorius, atlikęs "Geotermos" 2010 m. finansinių ataskaitų rinkinio auditą, konstatavo, kad egzistuoja didelė jos bankroto tikimybė", - rašoma Energetikos ministerijos atsakyme.

STEBINA. Saulius Šliaupa stebisi noru privatizuoti vienintelę tokio pobūdžio bendrovę šalyje. 

Tačiau šiuo metu liko 12 mln. litų skola, kurią bendrovė grąžintų per šešerius metus, o vėliau jau dirbtų pelningai.

"Juk perdavę "Geotermą" į privačias rankas galime netekti galimybės vartotojams tiekti šilumos energiją už palyginti mažą kainą", - sako laikinai bendrovės direktoriaus pareigas einantis Edmundas Paplauskas.

Pasak jo, vasarą, kai nereikia šildyti klaipėdiečių būstų, "Geoterma" tiekia pusę karštam vandeniui gaminti reikalingos energijos.

E. Paplausko teigimu, karštą, beveik 40 laipsnių, vandenį iš žemės gelmių išgaunanti jėgainė jį pašildo iki reikiamos temperatūros ir tiekia Klaipėdos miesto vartotojams. "Šiltam vandeniui pašildyti juk reikia trečdaliu mažiau energijos nei įprastai jėgainei. O jei vietoje gamtines dujas deginančio katilo įrengtume biokuro, mūsų pagaminamos šilumos energijos savikaina dar labiau atpigtų", - aiškina laikinasis bendrovės vadovas.

Šiuo metu už kilovatvalandę "Geotermos" patiektos šilumos energijos AB "Klaipėdos energija" moka 18 centų. E. Paplausko žodžiais, tai 20 proc. pigiau, nei pačios "Klaipėdos energijos" pagamintos šilumos energijos savikaina.

Neišgirdo prezidentės

Tačiau "atominės elektrinės ministru" vadinamas Arvydas Sekmokas negirdi oponentų argumentų. Jis neįsiklausė ir į prezidentės Dalios Grybauskaitės nuomonę. 2011 m. liepą "Vakarų ekspresui" duotame interviu D. Grybauskaitė akcentavo, kad svarbūs energetiniai objektai turi likti valstybės rankose. "Efektyvus valstybės turto valdymas yra tarp svarbiausių uždavinių, kuriuos keliu Vyriausybei. Turėdami pelningai dirbančias valstybės įmones gausime daugiau pajamų į biudžetą ir nereikės įvedinėti naujų mokesčių, kurių našta ir taip slegia verslą bei šalies žmones", - teigė D. Grybauskaitė.

Jos manymu, visų rūšių vietiniai energijos šaltiniai, tarp jų ir geoterminė energija, turi būti kuo efektyviau panaudojami, kad savo resursais sustiprintume Lietuvos energetinę nepriklausomybę. "Bendrovė "Geoterma", kurios akcijas valdė Energetikos ministerija ir "Lietuvos energija", yra geras pavyzdys, kaip remdamiesi mokslo tyrimais galime pasitelkti geoterminį vandenį ir spręsti šildymo problemas, tačiau turime žiūrėti ne tik mokslinės, bet ir ekonominės naudos.

"Geoterma" turi 13 milijonų litų skolos Pasaulio bankui, todėl Vyriausybės uždavinys yra surasti tinkamiausią bendrovės valdymo modelį, kuris padėtų suderinti du tikslus - plėsti alternatyviuosius energijos šaltinius ir užtikrinti jų ekonominį naudingumą", - prieš metus "Vakarų ekspresui" sakė šalies vadovė.

Stebina noras parduoti

Vienos iš "Geotermos" akcininkių, AB "Lietuvos energija" atstovė Ernesta Dapkienė nesiryžta komentuoti Vyriausybės sprendimo parduoti "Geotermą". "Mūsų bendrovės akcijos yra kotiruojamos vertybinių popierių biržoje, todėl bet kokią informaciją apie akcijas, jų perleidimą ar kitą su akcijomis susijusią informaciją privalome paskelbti per biržą. Todėl "Lietuvos energijos" vadovai nekomentuoja informacijos apie "Geotermos" privatizavimą", - tiesiai šviesiai išrėžė E. Dapkienė.

Vienintelė frakcija Seime, konservatoriai, nepritaria savo partiečio Andriaus Kubiliaus vadovaujamos Vyriausybės siekiui parduoti jėgainę. Frakcijos seniūno Jurgio Razmos teigimu, "Geoterma" yra svarbi kaip bazinis objektas geotermijos tyrinėjimams. Be to, įmonei buvo suteikta neatlygintina Danijos parama. "Iš moralinės pusės žiūrint, tai neleidžia bendrovės kaip niekur nieko mestelėti į privatizavimą, nes jos likimas bus neaiškus", - pažymėjo parlamentaras.

J. Razmos tikinimu, parduoti "Geotermą" neprotinga, nes dabartinė jos finansinė padėtis nėra pati geriausia. Esą iš tokio sandorio valstybė gautų nedaug pajamų. Konservatorius įsitikinęs, kad privatizavus "Geotermą" gali nukentėti ir šilumos vartotojai. Esą patirtis rodo, kad privatininkų rankose esančių įmonių gaminama šiluma paprastai yra brangesnė.

Pirkėjas - neaiškus?

Lietuvoje tapo įprasta, kad nusprendus privatizuoti valstybės valdytą įmonę pirkėjas būna iš anksto žinomas. Prieš metus į privatizuojamų įmonių sąrašą įtrauktą 77 proc. UAB "Geoterma" akcijų paketą šiuo metu valdo Valstybės turto fondas (VTF). Šios įmonės atstovai teigia, kad pirkėjas šiuo metu nėra žinomas.

VTF Turto valdymo skyriaus viršininkė Julanta Poškutė tikslesnių detalių apie bendrovės privatizavimo eigą, akcijų paketo kainą ar potencialų investuotoją neatskleidė. Ji "Vakarų ekspresą" informavo, kad kol kas tik surinkta medžiaga, reikalinga privatizavimo programai parengti. "Todėl dar negalime pasakyti nei pradinės akcijų pardavimo kainos, nei privatizavimo būdo ir juo labiau apie privačius investuotojus", - teisinosi J. Poškutė.