Paradoksas: verslas darbuotojus ir vertina, ir ne

Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės, vertindamos nelaimių sukeltus nuostolius, po kurių būtų sunku ar neįmanoma atstatyti įprastos įmonės veiklos, pražūtingiausia įvardija tokią žalą, nuo kurios nukentėtų įmonėje dirbantys darbuotojai (žalos įvertinimo vidurkis – 4.05 balo iš 5 galimų). Tačiau pripažindamos, kad didžiausias jų turtas – darbuotojai, jais kaip turtu nepakankamai rūpinasi, tik 29 proc. draudžia darbuotojus nelaimingų atsitikimų draudimu. Tokį paradoksą atskleidžia „Lietuvos draudimo“ užsakymu „Socialinės informacijos centro“ (SIC) atlikta apklausa.

Apklausus 500 Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių taip pat pastebėta, kad žala prekėms, žaliavoms, pagamintai produkcijai taip pat darytų didelę įtaką verslo tęstinumui. Tačiau, apklausos duomenimis, žaliavas draudžia tik 24 proc. apsidraudusių įmonių, prekes draudžia 44 proc.

„Įmonės, kurios neskiria pinigų tam, kas, jų nuomone, gali niekada ir neįvykti, neretai pralošia rizikos žaidimą. Daugiau nei trečdalis smulkiojo ir vidutinio verslo yra patyręs žalų, po kurių buvo sunku atstatyti įmonės veiklą. 45 proc. įmonių žalą atlygino draudikai, tačiau daliai verslininkų teko prašyti draugų ar giminaičių pagalbos, kiti ėmė paskolų iš banko (6 proc.)“, – sako Arūnas Raziūnas, „Lietuvos draudimo” Verslo rizikų skyriaus vadovas.

Verslo draudimo ekspertas taip pat pastebi, kad taupymas draudimo įmokos sąskaita, pageidavimai atsisakyti kai kurių draudimo produktų ypač sustiprėjo prasidėjus krizei. Įmonių skiriamos lėšos draudimui į ankstesnį lygį vis dar negrįžo, nes verslas baiminasi antrųjų ar trečiųjų krizės bangų.

Pražūtinga žala sutrikdė net trečdalio įmonių veiklą

Apklausos metu beveik trečdalis įmonių įvardijo, kad pražūtinga žala, po kurios būtų sunku tęsti veiklą, yra nuo 100 iki 500 tūkst. litų. Beveik penktadalis įmonių pražūtingos žalos dydį įvardija nuo 50 iki 100 tūkst. litų, o 15 proc. – ir iki 50 tūkst. litų. Pastaroji suma gali pasirodyti nedidelė, tačiau kaip tik šios įmonės, kurioms ji būtų pražūtinga, ne gyvybės draudimui skiria mažiausią sumą per metus – iki 1400 litų.

Nuostolių likvidavimas ir grįžimas prie normalios įmonės veiklos užtrunka. Dažniausios, bet mažiausiai įtakos tolimesniam verslui ir veiklos vystymui atnešančios žalos atsitinka įmonių transportui: 65 proc. įmonių po tokios žalos vėl normaliai pradeda veiklą per mėnesį laiko.

„Jei pavogė ar sudaužė automobilį, galima nusipirkti kitą ir netrukus vėl pradėti įprastą veiklą. Daug ilgiau užtrunka pradėti normalią įmonės veiklą po to, kai nukentėjo įrengimai, atsargos, įmonės nebegali įvykdyti užsakymų tiekėjams ir klientams, iškrenta iš verslo aplinkos ir pats verslo tęstinumo užtikrinimas tampa komplikuotesnis. Daliai įmonių (16 proc.) po tokių nelaimių, kai nukenčia jų turtas, atsargos, prekės, įrengimai, teko sumažinti ir verslo apimtis, kitos kreipėsi į bankus paskolų (6 proc.). Tokiais atvejais ilgiau užtrunka ir žalos padarinių likvidavimas: 17 proc. įmonių atstatyti veiklą prireikė trijų mėnesių, 10 proc. – pusmečio.

„Mūsų patyrimas reguliuojant žalas rodo, jog verslo įmonės didžiausius nuostolius patiria ne dėl paties gaisro, vagystės ar užliejimo, bet dėl to, kad atsitikus tokiai nelaimei, nutrūksta jų verslas: nebevykdoma gamyba, sustoja prekyba. Dėl nelaimės negautų pajamų vertė yra daug didesnė, nei pačios nelaimės metu sugadinto įrengimo ar sunaikintų prekių kaina. Todėl mūsų rizikos vertintojai visuomet pataria įmonėms rinktis ir verslo nutrūkimo draudimą“, – komentuoja „Lietuvos draudimo”Verslo rizikų skyriaus vadovas A. Raziūnas.

Viskas arba nieko?

Statistikos duomenimis, turtą yra apsidraudusios kiek daugiau nei pusė vidutinių ir smulkiųjų šalies įmonių. Tendencija rodo, kad įmonės, kurios draudžiasi, savo turto ir verslo saugumu rūpinasi visapusiškai: „Tokios įmonės skiria lėšų ne tik transporto priemonių, bet ir turto, civilinės atsakomybės ar verslo nutrūkimo draudimui. Jos ne tik įsirengia signalizaciją, bet ir pajungia ją prie saugos tarnybos reagavimo pulto, kad, esant reikalui, apsauga galėtų operatyviai reaguoti į pranešimą“, – apibendrina A. Raziūnas, „Lietuvos draudimo“ Verslo rizikų skyriaus vadovas.