Papasakojo, kam naudojo šešėlinius pinigus

Valstybės kaltinimą palaikantis prokuroras paprašė nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją, nes ši esą gali būti neobjektyvi.

Suabejojo teisėjos objektyvumu

Antradienį Kretingos rajono apylinkės teisme jau antrą kartą bandyta baudžiamąją bylą pradėti nagrinėti iš esmės, bet to padaryti vėl nepavyko. Pirmasis posėdis maždaug prieš mėnesį neįvyko, nes nepasirodė viena kaltinamoji – Dalia Aušrienė, kuri dirbo „Žibosos“ direktore, bet kai buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, ji iš pareigų pasitraukė.

Tačiau tai nebuvo pagrindinė priežastis, kodėl atverti bylos taip ir nepavyko. Savotišką staigmeną pateikė valstybės kaltinimą šioje byloje palaikantis Klaipėdos apygardos prokuroras Linas Kiaurakis. Jis pateikė prašymą, jog būtų nušalinta bylą nagrinėjanti teisėja Raimonda Kulberkienė.

Prokuroras pateikė ne vieną argumentą, kodėl teisėja esą gali būti šališka, o tai lemtų teismo sprendimą. Vienas jų – ši teisėja nagrinėjo civilinę bylą, kurioje ieškovu buvo Juozas Matulevičius, o atsakovės – Rada Matulevičienė ir bendrovė „Žibosa“. Bylos esmė – skyrybos ir turto pasidalijimas. J. Matulevičius prašė, kad jam būtų priteista 3000 vardinių bendrovės „Juozo alus“ ir 5000 vardinių bendrovės „Žibosa“ akcijų. Teisėja R. Kulberkienė iš dalies tenkino R. Matulevičienės priešiekinį ir J. Matulevičiui vardinių akcijų nepriteisė. Šį teismo sprendimą panaikino Lietuvos aukščiausiasis teismas.

Be to, teisėja savo sprendimo motyvacinėje dalyje pati pažymėjo, jog J. Matulevičius prisipažino, kad pasirašinėdavo ant tuščių kasos išlaidų orderių.

„Tai jau yra nusikalstamos veikos požymiai, o teisėja apie tai nepranešė atitinkamoms institucijoms. Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas tik tada, kai pats J. Matulevičius kreipėsi į Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą. Šis tyrimas buvo prijungtas prie pagrindinio, tačiau buvo nutrauktas, nes neužteko įrodymų“, – teigė L. Kiaurakis.

R. Matulevičienei – teisėjos malonė

Dar vienas epizodas, kuris, anot prokuroro, suteikia prielaidą abejoti teisėjos objektyvumu yra tas, jog teismo posėdžių datos derinamos pirmiausia atsižvelgiant į kaltinamąsias ir jų gynėjus, o ne į valstybės kaltintoją.

„Kai rugsėjo 19 dieną posėdis neįvyko, buvo derinamos naujos datos. Kai teisėja ištarė, jog posėdis galėtų vykti spalio pradžioje, R. Matulevičienė pareiškė, kad ji negalės dalyvauti, nes spalio 7 dieną išvyksta į užsienį ir grįš spalio 17 dieną. Teisėja tai dienai ir norėjo paskirti posėdį, tačiau R. Matulevičienė pareiškė, kad ji bus tik išlipusi iš lėktuvo, todėl posėdžio data ir buvo paskirta spalio 18 diena.

Įdomu ir tai, jog R. Matuleviečienei yra skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, todėl ji be teismo leidimo negalėjo keliauti į užsienį. Tačiau Kretingos rajono apylinkės teisme nebuvo gautas nei jos raštiškas prašymas išvykti į užsienį, teismas nesuteikė raštiško leidimo“, – kalbėjo L. Kiaurakis.

Apie nusikaltimus pranešė direktorė

Abejonių dėl teisėjos šališkumo kyla ir dėl to, kad kaltinamosios D. Aušrienės atžvilgiu laikomasi keistos pozicijos. Jos neva nepavyksta rasti ir įteikti kaltinamojo akto, šaukimo į teismą, nors moteris savo ranka yra parašiusi raštą, kad šiuo metu gyvena užsienyje, Šveicarijoje, nurodžiusi tikslų adresą. Be to, ji pateikė prašymą visus dokumentus siųsti nurodytu elektroniniu paštu.

Nepaisant to, kaltinamasis aktas, šaukimas į teismą jai buvo siunčiamas jos deklaruotos gyvenamosios vietos adresu Palangoje. Kai laiškai sugrįždavo, dokumentai išsiųsti elektroniniu paštu, tačiau ne tuo, kurį nurodė D. Aušrienė. Jai nėra paskirta jokia kardomoji priemonė, todėl teisėja R. Kulberkienė parašė raštą Generalinei prokuratūrai, kuriame informavo, kad prokuroras L. Kiaurakis galimai netinkamai atliko savo pareigas.

„Turėjau rašyti pasiaiškinimą, buvo nemalonu. Tačiau esmė ta, kad D. Aušrienė yra pasiekiama, ji nesislapsto, tik dokumentai netinkamai siunčiami. Būtų absurdas, jei būtų priimtas nutarimas dėl jos suėmimo, paskelbtas Europos arešto orderis“, – teigė L. Kiaurakis.

Ikiteisminis tyrimas praktiškai pradėtas dėl D. Aušrienės veiksmų, nes ji pati kreipėsi į teisėsaugą ir papasakojo, kas vyksta HBH pramogų komplekse, per visą ikiteisminį tyrimą noriai bendradarbiavo su teisėsauga.

Kaltę pripažįsta

Kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas, pelną ar turtą pateikimo šioje byloje pareikšti bendrovei „Žibosa“, jos direktorei ir akcininkei Radai Matulevičienei, vyriausiajai finansininkei Daivai Rudavičienei, buhalterei-kasininkei Kristinai Gedvilienei ir D. Aušrienei. DELFI žiniomis, visos moterys pripažįsta savo kaltę. Tai įrodo ir faktas, jog ikiteisminio tyrimo metu bendrovė „Žibosa“ savanoriškai atlygino valstybei padaryta žalą – daugiau nei 576 tūkst. eurų.

„Ėmėme paskolą, kad galėtume sumokėti tuos mokesčius. Suklydome, visi klysta, todėl ir esame čia. Šešėliniai pinigai buvo naudojami mokėti atlyginimams, vasarą pas mus dirba 300-400 darbuotojų, o patys žinote, kokie Lietuvoje dideli mokesčiai“, – teisme žurnalistams kalbėjo R. Matulevičienė.

Už padarytus pažeidimus kaltinamosioms maksimaliai gresianti bausmė yra laisvės atėmimas iki 4 metų. Tačiau beveik neabejojama, kad jei moterų kaltė bus įrodyta, joms bus skirtos piniginės baudos, nes tokia bausmė taip pat numatyta.

Maksimali piniginė bauda – 37660 eurų, o juridiniam asmeniui – 1 mln. 883 tūkst. eurų. Buvo galima atsiskaityti tik grynaisiais Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2014 metų rugpjūtį, o spalį per dieną HBH komplekse atlikta apie 15 kratų. Jose dalyvavo apie 30 pareigūnų.

Kratos buvo atliekamos vienu metu įvairiose patalpose, kad būtų apsisaugota nuo galimo ikiteisminiam tyrimui reikalingų dokumentų sunaikinimo. Ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad bendrovėje, siekiant išvengti privalomų mokesčių sumokėjimo už teikiamas viešojo maitinimo ir pramogų paslaugas, buvo slepiamos gaunamos pajamos. Per devynis 2014 metų veiklos mėnesius buvo nuslėpta beveik 1,2 mln. eurų gautų pajamų ir į valstybės biudžetą nesumokėta 576 tūkst. eurų mokesčių.

Tyrimą atlikę tyrėjai išsiaiškino, kad bendrovėje buvo sukurtas sudėtingas dalies gaunamų pajamų neapskaitymo oficialioje buhalterinėje apskaitoje mechanizmas.

Klientams nebuvo išduodami fiskaliniai kvitai, buvo tvarkoma „dviguba“ buhalterinė apskaita, teikiamos neteisingos ataskaitos bei deklaracijos Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai. Klientai už suteiktas maitinimo paslaugas atsiskaityti galėjo tik grynaisiais pinigais, banko kortelės buvo nepriimamos, o klientams, neturintiems grynųjų pinigų, buvo siūloma pinigus išsigryninti vietoje esančiame bankomate, tokiu būdu dirbtinai padidinant grynųjų pinigų srautus ir sukuriant galimybę neapskaityti daugiau gaunamų pajamų.