Pamirštos bankų sąskaitos gali brangiai kainuoti

Londone su šeima gyvenanti Ieva (vardas ir pavardė redakcijai žinoma) iš Lietuvos išvyko prieš daugelį metų. Tačiau viename iš bankų turėtos sąskaitos išvykdama neuždarė.

„Bankas vis siųsdavo laiškus, kad reikia mėnesinį ar metinį mokestį sumokėti. Tai mama vis sumokėdavo ir liepdavo užsidaryt sąskaitą. Kai praeitą kartą buvau grįžus į Lietuvą, nuėjau į tą banką.

„Sakau, aš nenaudoju tos sąskaitos, už ką čia mokėt? Už mokėjimo kortelę. Bet aš jau kiek metų net kortelės neturiu. Ai, tai sako, tada reikėjo nemokėti... Tai kam tada siunčiate sąskaitas?

Taigi, mama sumokėjo, bet grąžinti pinigų už tas sąskaitas, kurias 10 metų siuntė, bankas nepasiūlė. Vienu žodžiu, prišnekėjo man, kad dabar esą nenaudoji, bet nežinia, kada prireiks tau tos sąskaitos. Ir pasilikau aš ją“, – prisiminė moteris.

Ji pasakojo skaitanti ne visus banko siunčiamus laiškus, nes dažnai juose būna „sveikinimai ar taip kokia nesąmonė“. Pavyzdžiui, pastarąjį kartą gavo sveikinimą Kalėdų proga. Kitos informacijos apie tai, kiek teks mokėti už nenaudojamą sąskaitą, ji tikino negavusi, tad buvo labai nustebo, kai sužinojo, kad jai vėl teks mokėti už sąskaitą, kurios neuždaryti siūlė pats bankas.

Kiek iš tikrųjų yra sąskaitų Lietuvoje?

Kredito įstaigas prižiūrinčio Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus viršininkas Tomas Karpavičius DELFI teigė, kad bankų klientams naudinga atlikti savo turimų sąskaitų „higieną“ ir uždaryti nereikalingas sąskaitas.

„Geriausia dėl to nuspręsti bendraujant tiesiogiai su bankais įvertinus konkrečios situacijos aplinkybes. Bet pateiksiu porą bendro pobūdžio patarimų, kurie Jums svarstant kaip elgtis. Pirma, pasižiūrėkite, ar yra numatytoje uždaryti sąskaitoje likutis ar jau skola, ir atitinkamai perveskite likutį į naudojamą sąskaitą arba numatytoje uždaryti sąskaitoje padenkite skolą.

Antra, po sąskaitų sutvarkymo parašykite bankui internetinėje bankininkystėje, kad pageidaujate uždaryti sąskaitą arba nuvykti į skyrių, jeigu bankas nenumato galimybės uždaryti sąskaitą internetu“, – teigė jis.

Lietuvos banko žiniomis, tik vienas bankas reikalauja fiziškai atvykti į skyrių sąskaitai uždaryti, jeigu tai vienintelė sąskaita tame banke

Pasak T. Karpavičiaus, verta žinoti, kad bankai turi skirtingą praktiką, ar kaupti skolą, jeigu sąskaitoje nėra lėšų ir ji neuždaryta, jeigu kaupti, tai kiek laiko.

„Mūsų įstatymai suteikia teisę bankams uždaryti ilgą laiką nenaudojamas sąskaitas. Dauguma bankų šia teise naudojasi, bet pasinaudojimo ja praktika irgi skiriasi. Todėl patarčiau susisiekti su banku (užklausiant internetinėje bankininkystėje ar telefonu) ir išsiaiškinti, kaip geriausiai elgtis, norint uždaryti sąskaitą. Mokėjimo kortelės išduodamos ribotam laikotarpiui, ir jam pasibaigus gali būti atnaujintos. Paprastai bankai siūlo automatinį atnaujinimą. Todėl klientams rekomenduojama pranešti savo bankui, kad nenori naudoti arba atnaujinti mokėjimo kortelės. Jeigu mokėjimo kortelė susieta su sąskaita, kurią norima uždaryti, tai uždarius sąskaitą nebus galima pasinaudoti ir mokėjimo kortele. Kartu rekomenduojama užklausti banko, ką toliau daryti su mokėjimo kortele, nes ji yra banko nuosavybė“, – tvirtino jis.

Tačiau centrinio banko atstovai atkreipė dėmesį į skirtumą tarp jo skelbiamo vienadienių sąskaitų skaičiaus (t. y. 6,9 mln.), ir Lietuvos bankų asociacijos skelbiamo aktyvių klientų, kurių sąskaitose vyko lėšų judėjimas, skaičiaus (3,34 mln. fizinių asmenų ir 193,9 tūkst. juridinių asmenų).

Primename, kad Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu yra 2,84 mln. gyventojų (kartu su vaikais, iš kurių sąskaitas turi mažai kas).

Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Stasys Kropas, paklaustas, kodėl bankai automatiškai nenutraukia nenaudojamų sąskaitų ar mokėjimo kortelės sutarčių, komentavo:

„Visų pirma reikėtų atskirti sąskaitos atidarymą ir banko kortelės išdavimą. Automatinis sutarties nutraukimas būtų tam tikras nepatogumas klientui – juk atsitinka taip, kad sąskaita ar kortelė kurį laiką nenaudojama, o po tarpsnio jos vėl prireikia.

Taigi, automatinis nutraukimas galėtų sukelti tam tikrų nepatogumų (ypač turint omeny ir užmaršumą). Todėl sutarties galiojimas tam tikrą apibrėžtą laiką orientuotas į pačių klientų patogumą“.

Asociacijos prezidento teigimu, patys bankai suinteresuoti nelaikyti neaktyvių sąskaitų. Esą asociacija netgi inicijavo atitinkamas Civilinio kodekso pataisas, kurios įsigaliojo 2015 m. pradžioje.

Dabar kodeksas numato, kad banko reikalavimu banko sąskaitos sutartis gali būti nutraukta, jeigu daugiau kaip metus kliento sąskaitoje nėra pinigų, joje nebuvo atliekamos jokios operacijos, ir banko sutartis nenustato ko kita.

Taip pat sutartis gali būti nutraukta, jeigu lėšų, esančių klientų sąskaitoje, suma sumažėja tiek, kad nesiekia sutartyje nustatytos minimalios sumos, ir per vieną mėnesį nuo banko išsiųsto pranešimo dienos klientas jos nepadidina.

„Naudojimasis bankų paslaugomis yra toks pats, kaip, pvz., mobiliojo ryšio operatorių, elektros teikimo ar kitomis paslaugomis. Tai neapribojama geografinės vietos.

Tad, ko gero, nebūtų logiška apie poreikį naudotis paslaugomis spręsti pagal žmogaus tam tikro gyvenimo tarpsnio gyvenamąją vietą. Jeigu dėl kokios nors priežasties sąskaita ar kortelė tampa nereikalingos, apie tai klientas turi nuspręsti ir pranešti pats“, – svarstė S. Kropas.

Ką bankai daro su pamirštomis sąskaitomis

DNB banko Privačių klientų tarnybos vadovė Miglė Pletkuvienė aiškino, kad jos atstovaujama kredito įstaiga nuolat analizuoja savo neaktyvių klientų portfelį ir imasi skirtingų veiksmų su jais susisiekti – tiek telefonu, tiek žinutėmis ar el. paštu.

„Bankas savo iniciatyva periodiškai vykdo sąskaitų uždarymą, tačiau laikosi konservatyvesnės politikos, nei tai apibrėžta Civiliniame kodekse: bankas, iš anksto pranešęs, automatiniu būdu uždaro sąskaitas, jei klientas neturi kitų banko produktų, sąskaitoje nebuvo kliento inicijuotų operacijų daugiau nei 2 metus, ir klientas per paskutinius 12 mėn. nebuvo prisijungęs prie interneto banko.

Kodėl taip elgiamės? Todėl, kad, pavyzdžiui, esame gavę pretenzijų iš klientų, kurie buvo nurodę savo sąskaitą pajamų mokesčio susigrąžinimui iš Valstybinė mokesčių inspekcijos, o bankas sąskaitą uždarė.

Pagal šiuo kriterijus 2016 m. rudenį buvo uždarytos apie 90 tūkst. klientų sąskaitos. Analogiškas centralizuotas sąskaitų uždarymas numatytas antrąjį šių metų pusmetį. Jeigu klientas yra skolingas už bankines paslaugas, bankas pasilieka sau teisę skolas atiduoti administruoti skolų administratoriui“, – komentavo M. Pletkuvienė.

DNB banko sąskaitos tvarkymo paslaugos mokestis yra 0,8 Eur per mėnesį vienam asmeniui, neribotam sąskaitų skaičiui.

„Swedbank“ atstovas spaudai Saulius Abraškevičius paaiškino, kad šis bankas nenutraukinėja su klientais sudarytų sąskaitos sutarčių, jei sąskaitoje yra teigiamas lėšų likutis:

„Klientas gali gauti banko pranešimą apie sąskaitos uždarymą, jei sąskaitoje nevyksta jokios operacijos ir sąskaitos likutis yra nulis daugiau kaip vienerius metus.

Keičiantis aptarnavimo sąlygoms – įkainių pasikeitimas, bendrųjų sąlygų pasikeitimas ir panašiai – klientai yra apie tai informuojami įvairiais būdais, pvz., interneto banko žinute, pranešimu banko interneto puslapyje arba atskirais atvejais regioninėje bei nacionalinėje spaudoje“.

Jeigu „Swedbank“ klientas nepasirinko jokio paslaugų plano, jis kas mėnesį turi mokėti po 0,7 Eur per mėnesį už kiekvieną sąskaitą.

Tokią pačią sumą turi mokėti ir SEB banko klientai, turintys nenaudojamas sąskaitas. Kas daroma su neaktyviomis sąskaitomis, banko atstovė žiniasklaidai Ieva Dauguvietytė-Daskevičienė paaiškino:

„SEB bankas periodiškai, mažiausiai kartą per metus, prieš tai informavęs klientą asmeniškai ir perklausęs, ar sąskaita jam yra reikalinga, uždaro nenaudojamas ir neaktyvias sąskaitas. Tokių sąskaitų įprastai būna nedaug, apie 1 proc. nuo visų sąskaitų. Bankas neuždaro tų sąskaitų, kuriuose yra lėšų likutis.“

Lietuviai nesidomi savo kredito istorija

Bankai, kaip ir kredito unijos, lizingo, vartojimo kredito, taip pat telekomunikacijų ir kitos įmonės apie susidariusias asmenų skolas praneša bendrovei „Creditinfo“, kuri administruoja kredito biurą.

Bendrovės duomenimis, 2017 m. kovo pradžioje Lietuvoje buvo 26,8 tūkst. asmenų, kurie turėjo mažesnę nei 10 Eur skolą. Iš šių asmenų 9,6 tūkst. ją vėlavo padengti ilgiau kaip metus. Tuo pačiu metu pernai šie rodikliai buvo didesni, atitinkamai 28,3 tūkst. ir 10,9 tūkst.

„Kai kalbame apie smulkius vėlavimus už kredito įmokas, telefono ir elektros sąskaitas, tai kalbame ir apie kredito istoriją – žmogaus finansinės drausmės CV arba gyvenimo aprašymą. Jį sudaro finansiniai įsipareigojimai ir pradelstų mokėjimų informacija. Smulkus, pavienis, nesikartojantis ir greitai padengtas vėlavimas šio CV veikiausiai nesugadins.

Kita vertus, skolinantis banke, perkant lizingu ar sudarant ryšio sutartį, paslaugos teikėjui gali iškilti klausimas: ar galiu pagrįstai pasitikėti žmogumi, kuriam sunkiai sekasi apmokėti smulkias įmokas arba jos pamirštamos?“ – komentavo „Creditinfo“ kredito rizikos vertinimo vadovė Rasa Ruseckaitė.

Jos teigimu, smulkūs vėlavimai atsispindi kredito istorijoje. Jie gali būti atmestos kredito paraiškos priežastimi.

Vadovė atkreipė dėmesį, kad palyginti su Vakarų šalimis, Lietuvos gyventojai kur kas rečiau domisi savo kredito istorija. Pvz., JAV savo kredito istorija domisi apie 50 proc. suaugusių, kai Lietuvoje – 6 proc.