Palangos oro uoste - didesnis pralaidumas

"Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo plėtra - statybos darbai" - ne vienintelis šiuo metu oro uoste įgyvendinamas projektas. Dar apie 7 mln. litų ES skiria modernizuoti degalų bazei.

Abu projektai, pradėti praėjusiais metais, jau sparčiai rieda prie pabaigos.

Derinti laiką - lengviau

Palangos oro uosto keleivių terminalo plėtra finansuojama iš ES struktūrinių fondų pagal Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto "Transeuropinių transporto tinklų plėtra" priemonę "Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas".

Bendra projekto vertė siekia 8 mln. 672 tūkst. 895 litus, iš šios sumos ES dalis - 7 mln. 371 tūkst. 960 Lt.

Projektas "gimė" siekiant sukurti tarptautinio standarto keleivių aptarnavimo infrastruktūrą. Palangos oro uosto plėtra numatyta nacionalinėje transporto plėtros programoje - tai turėtų padėti plėtoti turizmą bei verslą Vakarų Lietuvos regione.

Anot projekto rengėjų, rekonstruoti keleivių terminalą numatyta vadovaujantis Palangos oro uosto strateginio veiklos plano tikslu "modernizuoti Palangos oro uosto infrastruktūrą siekiant tobulinti skrydžių saugos ir aviacijos saugumo lygį, pagerinti orlaivių ir keleivių aptarnavimo sąlygas".

"Esamas keleivių terminalas tarptautiniams skrydžiams pritaikytas tik technologiškai. Kokybiškai aptarnauti keleivius šiame terminale nėra galimybės dėl jo pasenusios infrastruktūros. Be ES paramos pats oro uostas finansiškai nepajėgus finansuoti šio projekto", - teigė projekto rengėjai.

Pasak VĮ Tarptautinio Palangos oro uosto direktorės Jolantos Jucevičiūtės, iki šiol aviakompanijos ir keleiviai patirdavo nepatogumų dėl to, kad Šengeno erdvės bei jai nepriklausančių šalių piliečių nebuvo galima priimti tuo pačiu metu. Pagal reikalavimus, vienu metu jie negali būti tose pačiose patalpose.

Dėl šios priežasties aviakompanijoms kildavo sunkumų derinant laiką. Pavyzdžiui, birželio mėnesį prasidėjusiems reguliariems skrydžiams iš Maskvos su aviakompanija pavyko suderinti ypač ankstyvą, keleiviams ne itin patogų laiką - Palangoje lėktuvai leidžiasi 6.40 val.

"Vasarą sulaukiame ir nemažai privačių lėktuvų. Jeigu jie iš Rusijos ar kitų Šengeno erdvei nepriklausančių šalių, o atvykdavo tuo metu, kai būdavo priimami reisiniai lėktuvai, turėdavo laukti, gaišti savo laiką", - sakė J. Jucevičiūtė.

Įgyvendinus projektą padidės ir keleivių pralaidumas.

Darbus ketinama baigti jau rugpjūčio mėnesį - iki Europos vyrų krepšinio čempionato.

Įgyvendinant projektą buvo numatyta rekonstruoti esamą keleivių terminalą pastatant atvykstančiųjų laukimo salę, įrengiant vėdinimo, šildymo sistemas, pakeičiant nusidėvėjusią technologinę įrangą.

"Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo plėtra užtikrins sąlygas tolimesniam transporto infrastruktūros plėtojimui Vakarų Lietuvos regione skatinant šio regiono socialinę ir ekonominę raidą", - teigia projekto rengėjai.

Šengeno bei šiai erdvei nepriklausančių šalių keleivių iki terminalo plėtros nebuvo galima priimti vienu metu, todėl aviakompanijoms bei privačių lėktuvų savininkams kartais tekdavo patirti nepatogumų.

Beje, keleivių terminalas plečiamas pagal projektinę dokumentaciją, kurios parengimą taip pat finansavo ES struktūriniai fondai. Projektui "Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo plėtra - projektavimas" iš viso buvo išmokėta 424 tūkst. 713 litų, o ES dalis siekė 361 tūkstantį.

Atnaujino degalų bazę

Projektas "Tarptautinio Palangos oro uosto degalų bazės modernizavimas - statybos darbai" baigiamas jau šiomis dienomis.

Pagal ES struktūrinių fondų Ekonomikos augimo veiksmų programos prioriteto "Transeuropinių transporto tinklų plėtra" priemonę "Tarptautinių oro uostų keleivių terminalų išplėtimas, skrydžių saugos ir aviacijos saugumo priemonių diegimas" šiems darbams skirta 6 mln. 160 tūkst. 543 litai. Bendra projekto vertė - 7 mln. 247 tūkst. 698 litai.

Aviacinių degalų bazę modernizuoti numatyta vadovaujantis jau minėtu strateginio veiklos plano tikslu - "modernizuoti Palangos oro uosto infrastruktūrą, siekiant tobulinti skrydžių saugos ir aviacijos saugumo lygį, pagerinti orlaivių ir keleivių aptarnavimo sąlygas".

Anot projekto rengėjų, esama degalų bazė jau buvo fiziškai ir morališkai nusidėvėjusi, nebeatitiko keliamų reikalavimų saugiai aprūpinti orlaivius aviaciniais degalais.

Įgyvendinant projektą buvo numatyta rekonstruoti esamą degalų bazę įrengiant antžemines talpyklas sandėliuoti aviaciniams degalams, sukuriant ir visą reikiamą infrastruktūrą, reikalingą degalų bazei, užtikrinančiai aplinkosauginių priemonių įgyvendinimą.

Keleivių terminalo plėtra bei degalų bazės modernizavimas aviakompanijoms sudarys palankesnes sąlygas skraidinti keleivius į Vakarų Lietuvos regioną.

Pastarasis projektas - taip pat tęstinis, t. y. įgyvendinamas pagal jau pabaigtąjį "Tarptautinio Palangos oro uosto degalų bazės modernizavimas - projektavimas".

Techninei dokumentacijai parengti iš ES struktūrinių fondų išmokėta 295 tūkst. 500 litų. Iš viso projektui išmokėta 347 tūkst. 648 Lt.

Skaičiai ir faktai

Tarptautinis Palangos oro uostas pradėjo veikti 1937 metais. Jame mokėsi skraidyti tuometinės Lietuvos karinių oro pajėgų lakūnai.
Pirmasis reguliarus maršrutas čia atidarytas 1939 m. - keleiviai buvo skraidinami į Kauną.
1940-1963 metais oro uostu naudojosi Tarybų Sąjungos karinės oro pajėgos. 1963 metais oro uostas tapo civiliniu Tarybų Sąjungos vidaus oro uostu.
1991 metais uostas uostas buvo įregistruotas kaip atskira Valstybės įmones statusą turinti įmonė.
1997 metais oro uostas įstojo į vieną didžiausių tarptautinių aviacijos organizacijų ACI (Airports Council International).
1994-1997 metais rekonstruotas keleivių terminalas. Keleivių ir bagažo aptarnavimas iš esmės pritaikytas tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) reikalavimams. Per valandą čia gali būti aptarnaujama 350 keleivių.
1994-1995 metais rekonstruotas skrydžių valdymo centras.
1996-1997 metais rekonstruota tūpimo-kilimo tako danga.
1998 metais rekonstruotas orlaivių stovėjimo peronas ir riedėjimo takas.
2006-2007 metais ES paramos lėšomis įgyvendintas projektas "Tarptautinio Palangos oro uosto keleivių terminalo rekonstravimas - pritaikymas Šengeno reikalavimams".
Nuo 1993 metų keleivių skaičius čia kasmet augo. Lietuvai tapus ES nare, 2004 m. aptarnautų keleivių skaičius išaugo daugiau nei 60 proc. palyginti su 2003-iaisiais.
Šiuo metu iš Palangos oro uosto vykdomi reguliarūs reisai į Kopenhagą (Danija), Maskvą (Rusija), Oslą (Norvegija) ir Rygą (Latvija).
Oro uosto infrastruktūra pritaikyta aptarnauti vidutinės ir mažos klasės orlaiviams.