Pakėlus MMA - didesni darbuotojų lūkesčiai

Renata – moteris, kuri per mėnesį sugeba išgyventi vos už 400 litų, kas yra netgi mažiau nei minimali alga (MMA). Tiesa, savo veido ji prašė nerodyti, nes nenori, jog kažkas pagalvotų, kad jai reikia pagalbos ar kažkokios užuojautos. Savo gyvenime ji tikino turinti viską, ko jai reikia.

„Aš galvoju, kad žmogus, kuris neturi vaikų, neturi ypatingų sveikatos problemų, kuris gyvena nedideliame bute, gauna dar kompensaciją už šildymą, už 500 litų gali pragyventi. Aišku, nevažinėdamas viešuoju transportu, mėsos nevalgydamas kiekvieną dieną“, – sako Renata.

Darbdaviai devalvuoja darbuotojus

„Nemažai darbdavių, tarkim, tie, kurie galėtų mokėti daugiau negu MMA, bet nemoka, jie iš esmės devalvuoja savo darbuotoją, nes, kaip bebūtų keista, darbuotojas labiausiai yra motyvuojamas ir pinigais taip pat“, – įsitikinęs Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas Vilius Mačiulaitis.

„Atlyginimai yra mokami per priedus, jeigu sutartyje yra minimumas. Bet tai leidžia darbdaviui šiek tiek savivaliauti, jeigu žmogus nors šiek tiek pasipriešina, arba išreiškia savo poziciją, arba matydamas kažkokias neteisybes darbe bando pasakyti kažkokią tiesą, jam nuimami priedai ir žmogus lieka su minimaliu atlyginimu, o už 600 ar 650 Lt į rankas, mes puikiai suprantam, žmogus išgyventi negali“, – sako Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Aleksandras Posochovas.

„Aš galiu pasidaryti drabužius. Jeigu man šalta, galiu kažką nusimegzti, nepaisant to, kad seniai operuota ranka ir man šiek tiek ją skauda, bet galima tą daryti lėtai. Be to, žmonės turi krūvas nereikalingų daiktų, galima tais daiktais keistis. Mano skolų sąrašas draugams didėja, bet galima draugams atidirbti galu gale, aš galiu numegzti šiltą šaliką, jeigu jam jo reikia“, – pasakoja Renata.

Kaip matyti, minimaliomis sąlygomis gyvenanti moteris neverkšlena ir bando gyventi atrasdama įvairiausių būdų, kaip prasimanyti papildomų pinigų: „Dar galima parduoti kai kuriuos savo daiktus. Pavyzdžiui, balkone yra fotelis, kurio man nebereikia, parduosiu fotelį, matyt, gausiu pinigų, jeigu pavyks jį parduoti“.

Tiesa, vertėtų pasakyti, jog kai Renata dirbo, ji taip pat gaudavo tik MMA, o galėjo sau daugiau leisti tik todėl, kad dar nemažai pinigų gaudavo vadinamame „vokelyje“.

„Tai nebuvo darbas, galiausiai tai tapo vergove. Žmogų sugadina pinigai – kalbu apie vieną iš vadovų – ir tu supranti, kad jau esi vergas, o ne darbuotoja. Aš 5 metus galvojau apie išėjimą iš darbo ir paskutinių metų įvykiai privertė suvokti, kad man nebereikia tokio darbo“, – pasakoja Renata.

N. Mačiulis: MMA didinimas – teigiamas procesas

„Lietuvoje praktiškai nebemokami tie minimalūs atlyginimai, čia yra truputį paslėptas šešėlis ir dažniausiai darbdaviai pasirašo už minimumą atlyginimo – taip yra ir prekyboje, ir daugumoje paslaugų sferų“, – mano Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Posochovas.

„Labai didelė dalis tų gaunančių MMA, gauna ir dar papildomą neoficialų priedą taip vadinamam vokelyje, ir realus faktas, kad MMA didinimas perkamosios galios nepakeis, bet dalis jų atlyginimo išskaidrės, jei gaus mažiau vokelyje ir didesnę dalį oficialiai. Tai savaime toks procesas yra teigiamas“, – įsitikinęs AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Net jeigu darbuotojas dalį pinigų gauna, tarkim, vokelyje, o oficialiai MMA, tai vis tiek žmogus visą laiką yra strese, kad to vokelio gali negauti, ir, be jokios abejones, jis vis tiek jaučiasi neįvertintas“, – tvirtina Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas V. Mačiulaitis.

„Manau, ir tos švarios firmos, ir tarptautinės kompanijos tikrai norėtų tą didesnį minimumą mokėti, todėl, kad jį ir taip moka, o dažniausiai konkurenciją sudaro tos firmos, kurios moka minimalu atlyginimą plius vokelius“, – sako A. Posochovas.

Darbuotojų neįvertinimas, šešėlinė ekonomika, stresas darbe ir negalėjimas kokybiškai gyventi – tai ne visos problemos, susijusios su MMA. Pasirodo, kyla ir nemažų diskusijų, ar verslas sugebės suvaldyti tokį MMA pakilimą nuo 850 iki 1000 litų.

Ko vertas verslas, negalintis mokėti 1000 litų algos?

„Kai kurie verslininkai, ypatingai iš rajonų, sako, kad mes sužlugdyti būsim, jeigu pakels minimalų darbo užmokestį. Tai iš tikrųjų yra melas, mes skatiname šešėlinį verslą“, – teigia Lietuvos paslaugų sferos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas A. Posochovas.

„Verslininkams, aišku, kiekvienas didinimas yra papildomos išlaidos, jie tų didinimų tikrai nenori. Tačiau yra darbuotojų interesai, o didinant atlyginimą yra geriau apsaugomi darbuotojai. Tai darbdaviams tas didinimas nėra labai malonus reikalas“, – mano „D.Legals“ teisininkė Inga Andriušytė.

Pasak AB „Swedbank“ vyriausiojo ekonomisto N. Mačiulio, darbdaviui išlaidos padidėja daugiau, nes jis nuo padidėjusios sumos turi mokėti dar 31 proc. „Sodrai“: „Tai tada jo sąnaudos padidėtų netgi daugiau nei 200 litų. Matome, kad tai smarkus darbo užmokesčio šuolis, ypač toms įmonėms, kur dirba didelė dalis mažesnės kvalifikacijos darbuotojų, uždirbantys MMA“.

„Savaime aišku, įmonės peržiūrinės, ar atleisti, ar neatleisti [darbuotojus], nes įmonei papildomai tie darbo kaštai kainuos 200 litų. Ar bus atleidžiami, ar ne, tai nuo kiekvienos įmones specifikos priklauso“, – mano „Fide experta“ verslo ir mokesčių konsultavimo įmonės direktorė Rūta Bilkšytė

„Manau, kad verslo pats MMA padidinimas esmingai nepaveiks. Tas darbdavys, kuris atlyginimo negali padidinti 150 litų, – kažkas negerai arba su verslu, arba su jo morale, arba dar kažkuo“, – įsitikinęs Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

Jam pritaria ir A. Posochovas: „Aš manau, kad jeigu verslas nesugeba mokėti to tūkstančio atlyginimo, reiškia, paprasčiausiai šio verslo iš viso neturi būti, turi bankrutuoti, užsidaryti, arba persiorientuoti į kitą verslą, nes mes negalime skatinti tų verslininkų, kurie nemoka dirbti skaidriai ir turėti kažkokio pelno“.

Ekspertai skaičiuoja, jog toks MMA padidinimas gali šiek tiek pakoreguoti darbuotojų skaičių įmonėse.

„Turbūt didžiausia problema, susijusi su šiuo sprendimu, kad vis dėlto tas MMA turėtų didėti, bet didėti nuosaikiai, nes reikia pripažinti, kad sprendimas priimamas gana skubotai ir turbūt didelė dalis verslo neturėjo galimybių tam pokyčiui įvertinti padidėjusių sąnaudų“, – sako N. Mačiulis.

„Vyriausybė prisižadėjo padidinti MMA, žmonės juos išrinko ir dabar tikisi geresnių gyvenimo sąlygų, tačiau niekas nepagalvoja apie tai, kokios bus viso to pasekmės – būtent kainų didėjimas ir panašiai“, – teigia „D.Legals“ teisininkė I. Andriušytė.

Didžiausias iššūkis – mažesnių miestų įmonėms

„Padidėjusi perkamoji galia galėtų padidinti ir vidaus vartojimą, tokiu atveju poveikis būtų tiems sektoriams, kurie tenkina vidaus paklausą – maitinimo įstaigos, mažmeninės prekybos sektoriai. Kita vertus, reikėtų pastebėti, kaip tai paveiktų sektorius, kuriuose daugiausiai dirba tie, kurie ir uždirba minimalią algą. Galbūt didžiuosiuose miestuose tai nėra didelė problema, bet daugiausiai iššūkių susilauktų tos įmonės, kurios veikia mažesniuose miesteliuose“, – svarsto N. Mačiulis.

„Ta tūkstančio litų riba – mes kalbam labiau apie moralinį dalyką ir tendencijas, kaip mes matome savo ateitį, ar mes, Lietuva, matome savo ateitį su 850 litų MMA ir šešėliu, ar mes matome savo ateitį atlyginimų didėjimo, verslo skaidrėjimo ir žmonių normalaus pragyvenimo linkme“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.

„Klausimas kaip tai paveiks naujų darbo vietų kūrimą 2013-aisiais ir 2014-aisiais. Nes reikia atkreipti dėmesį į tai, jog didžioji dalis dabartinių bedarbių, kurių yra 200 tūkst., yra arba žemesnės kompetencijos, arba neturi įgūdžių. Aišku, jei daugiausiai pretenduoja į minimalų mėnesinį atlyginimą, tai tokių darbo vietų kūrimas gali būti lėtesnis“, – mano N. Mačiulis.

Problema – lūkesčiai tų, kurie uždirba vos daugiau už MMA

Su MMA augimu atsiras ir kita problema, iškils lūkesčiai ir tų, kurie dirba kvalifikuotą darbą, tačiau jų užmokestis yra vos keliais šimtais didesnis už MMA.

„Kita problema yra susijusi su tuo, kad dabar yra nemažai valstybės tarnautojų, viešojo sektoriaus ir privataus sektoriaus darbuotojų, kurie turi tam tikrų kompetencijų ir uždirba šiek tiek daugiau nei 1000–1200 litų. Čia turbūt geriausias pavyzdys slaugės, o kaip tokie darbuotojai jausis, kai staiga jie tampa gaunantys MMA. Aišku, jų lūkestis bus, kad jų atlyginimai didės“, – įsitikinęs AB „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas N. Mačiulis.

„Mes čia kalbame ne apie galimybę reikalauti, bet apie tai, kad jeigu yra kilstelėjamas šiek tiek algų lygis, natūraliai implikuojasi tas MMA kilimas visuose segmentuose, kadangi atsiranda rinkoje galimybė išleisti daugiau pinigų, rinka yra gyvesnė, ir natūralu, kad atsiranda daugiau pinigų ir atsiranda, matyt, galimybė mokėti didesnius atlyginimus“, – sako Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vadovas V. Mačiulaitis.

„Mes matom, kad tas sprendimas susijęs ne tik su MMA pajamas gaunančių dirbančiųjų pajamomis, jis susijęs su visa atlyginimų grandine, ir tie lūkesčiai nuvilnys per visa grandinę. Čia esminis klausimas – ar Lietuva pakankamai padidino konkurencingumą, kad tokiais šuoliais didintų atlyginimą.

Turbūt labai svarbu, kad ateityje tokių šuolių, pagristų tik tai gerais ketinimais ir tik noru padėti dirbantiesiems, nebūtų, nes vis dėlto turi būti ir objektyvus galimybių vertinimas, kurio šiuo metu turbūt daug nebuvo“, – teigia N. Mačiulis.

Į biudžetą – papildomi 120 mln. litų

Bene didžiausios naudos iš naujojo įstatymo, pasak ekspertų, gaus pati valstybė, nes gerokai padidės papildomų išlaidų į biudžetą.

„Pagal viešą statistiką, dirbančiųjų Lietuvoje yra 1 mln. 200 tūkst. ir 10 proc. dirba už MMA. Jeigu jiems visiems tas atlyginimas būtų pakeltas iki 1000 Lt, tai galima numanyti, kad dėl to pakėlimo į biudžetą pateks papildomai 120 mln. litų per metus“, – skaičiuoja „Fide experta“ verslo ir mokesčių konsultavimo įmonės direktorė Rūta Bilkšytė.

„Tiesiogiai atsilieps valstybinio sektoriaus darbuotojų naudai, nes viešajame sektoriuje apie 6 proc. gauna MMA, panašiai tiek dirbančiųjų gauna MMA ir privačiajame sektoriuje. Tai šiems gyventojams bus teigiamas poveikis“, – neabejoja N. Mačiulis.

Pasak „Fide experta“ verslo ir mokesčių konsultavimo įmonės direktorės Rūtos Bilkšytės, pakėlusi MMA, Vyriausybė turėtų prisiimti tam tikra atsakomybę: „Turėtų būti pakeistas įstatymas, neapmokestinamas dydis turėtų pakilti iki 610 Lt, kad išliktų tas pats progresyvumo lygis, kad būtų ta pati mokestinė našta gaunančiam minimalų atlygį. Tuomet tam tikra prasme sumažėtų mokestinė našta įmonėms, kurios moka tą minimumą, tai reiškia, būtų truputį teisingiau iš valstybės pusės.“