Pabrangus alkoholiui prekybininkai neskuba vertinti rezultatų

Didžiausi šalies mažmeninės prekybos tinklai dar nesiima vertinti, kaip prieš mėnesį įsigaliojęs didesnis alkoholio akcizas paveikė prekybą šios rūšies gėrimais, tiesa, dalis jų atkreipė dėmesį į apskritai sumažėjusį alkoholio vartojimą.

Bendrovės "Maxima LT" komunikacijos vadovė Renata Dantė teigia, kad didesnis alkoholinių gėrimų akcizo mokestis, kartu su kitomis gamintojų įvardijamomis priežastimis (didesniais gamybos kaštais, kilusiomis žaliavų kainomis ar augusiomis sąnaudomis darbuotojų atlyginimams) lėmė alkoholio brangimą vidutiniškai 20 - 25 proc. Tačiau dar esą anksti vertinti, kaip tai paveikė kovo mėnesio prekybą alkoholiniais gėrimais.

"Praėjusių metų kovo rezultatus lėmė pernai kovą švęstos šv. Velykos. Šiuo metu nepastebime tendencijos, kad pirkėjai būtų labiau pradėję pirkti pigesnius ar silpnesnius alkoholinius gėrimus, greičiau atvirkščiai - mažėja visų alkoholinių gėrimų vartojimas, o nealkoholinių gėrimų pardavimai auga net iki kelių kartų", - naujienų agentūrai ELTA atsiųstame komentare rašo R. Dantė.

Prekybos tinklas "Iki" teigia, kad jau ne pirmus metus stebi alkoholio prekybos masto mažėjimą. Nors prie to ir prisideda didinami akcizai, alkoholio vartojimas mažėja ir be staigaus kainų didėjimo. Esą vis daugiau gyventojų renkasi sveikesnį, atsakingesnį gyvenimo būdą, be to, kartu su didėjančiomis pardavimo kainomis griežtėjanti ir alkoholio kontrolė, kuri taip pat veikia pardavimo mastą.

Šį prekybos tinklą valdančios UAB "Palink" viešųjų ryšių vadovė Berta Čaikauskaitė kartu paaiškino, kad tikslesni kovo mėnesio prekybos duomenys turėtų pasirodyti tik vėliau.

"Lyginti kovo mėnesio pardavimo kiekius yra sunku, nes skaičius gerokai iškreipė Velykų šventės, kurios praėjusiais metais sutapo su kovu. Skaičiuojama, kad bendrai pardavimai alkoholinių gėrimų kategorijoje traukėsi. Iš patirties žinome, kad tikrasis akcizų didinimo poveikis pardavimams paaiškės po kelių mėnesių, o turint omenyje artėjančių švenčių faktorių, įvardinti tikslesnius skaičius galėsime tik vasaros pradžioje", - atsiųstame komentare rašo B. Čaikauskaitė.

Pasak prekybos tinklo "Iki", šiais metais įsigaliojęs akcizų alkoholiniams gėrimams didinimas išsiskyrė nuo ankstesnių didinimų dviem ryškiomis tendencijomis.

Pirmiausia šį kartą akcizas labiausiai didėjo alui ir vynui, todėl labiausiai pardavimo kainų kilimą pajutę būtent šių gėrimų pirkėjai. Alaus pardavimo kainos vidutiniškai kilo 25 proc., vyno - 30 proc., o stipraus alkoholio - iki 20 proc. Tai esą atsiliepė ir parduodamo alkoholio kiekiams - alaus ir vyno pardavimo mastas krito žymiai labiau nei stipriųjų gėrimų.

Antra, po akcizų padidėjimo šiais metais prekybos tinklas pastebi labai ryškią tendenciją beveik visose alkoholinių gėrimų kategorijose.

"Alkoholinių gėrimų pardavimo kainos pasiekė tokį lygį, kai gyventojai yra priversti rinktis pigesnį alų, vyną ar stiprųjį gėrimą. Jeigu imtume įvairius pigesnius alkoholinius gėrimus ir palygintume jų pardavimų kiekius su praėjusiais metais, tokio didelio kritimo tikrai nefiksuotume. Atvirkščiai, kai kuriose pigesnių alkoholinių gėrimų kategorijose veikiausiai matytume pardavimų kiekio augimą", - teigė B. Čaikauskaitė.

Tuo metu prekybos tinklas "Rimi" kol kas alkoholio prekybos pokyčių neįžvelgia.

"Kol kas didesnių pokyčių pardavimuose nematome, bet, mūsų nuomone, yra per anksti lyginti, reikėtų palaukti dar bent porą mėnesių", - teigia "Rimi Lietuva" viešųjų ryšių vadovė Giedrė Bielskytė.

"Norfos" atstovas spaudai Darius Ryliškis irgi sako, kad apie pokyčius spręsti dar sunku.

"Didesnę dalį kovo mėnesio "Norfa" prekiavo alkoholinių gėrimų likučiu senomis kainomis", - komentavo D. Ryliškis.

Kaip žinoma, kovo 1 d. akcizų tarifai alui padidėjo 112 proc., vynui ir kitiems fermentuotiems gėrimams bei tarpiniams produktams - nuo 92 iki 111 proc., etilo alkoholiui - apie 23 proc. Kovo mėnesį dalis prekybininkų tikėjosi jau balandį turėti pirmuosius duomenis apie prekybos alkoholiu pokyčius.