Nusibodo mokėti brangiau

Šiuolaikinė technika suteikia galimybę į kitame Kuršių marių krante esančią Neringą pristatyti bet kokį krovinį. Problemos čia kaip ir nėra. Tačiau jos prasideda, kai pradedama skaičiuoti, kiek už tai teks sumokėti. Įveikti kilometrai, perkėlimas per marias, ekologijos mokestis ir kelionėje sugaištas laikas šią paslaugą neringiškiams pabrangina tiek, kiek ji nekainuoja kitiems Lietuvos gyventojams, kad ir kokiame užkampyje jie būtų įsikūrę.

„Perkate Klaipėdoje skalbyklę. Jos pristatymas įskaičiuotas į mašinos kainą. Tik pasakote, kad gyvenate Neringoje, ir išgirstate, kad visas malonumas jums pabrangsta 50-60 eurų“, - aiškiai situaciją nušvietė Neringos meras Darius Jasaitis.

Lygiai tas pats atsitinka ir neringiškiams, kurie įsigyja įvairių mažesnių daiktų interneto ar įprastose parduotuvėse. Jei pirkiniui išleidžiant didesnę sumą galima tikėtis, kad jos pristatymas bus nemokamas, tai Neringos gyventojai apie tai gali tik pasvajoti. Beveik visi pardavėjai ar krovinių gabentojai akcentuoja, kad už pristatymą į Neringą teks susimokėti papildomai - nuo kelių iki kelių dešimčių eurų.

Skubių siuntų gabentojų asociacijos prezidentė ir įmonės „DHL Lietuva“ operacijų vadovė Rasa Čėsnienė „Vakaro žinioms“ sakė, kad asociacijos mastu ši problema iškelta nebuvo.

„Tai nėra tokie dideli siuntų srautai, kad reikėtų ką nors svarstyti ar imtis konkrečių veiksmų bandant gauti nemokamas persikėlimo keltu ar panašias paslaugas. Duomenų bazėse nurodyta, kad siuntimas į atitinkamą vietovę kainuoja papildomai ir tai iš karto įtraukiama į klientui pateikiamą mokestį. Taip pat yra siūloma įvairių alternatyvų - kad ir galimybė pasiimti siuntinį Klaipėdoje“, - teigė R.Čėsnienė.

Tik šiame sezone specialiai įsigytu keleiviniu keltu „Kuršių deltos ekspresas“ žmones reguliariai iš Šilutės mažųjų laivų uosto į Nidą plukdantis pamario verslininkas Rimgaudas Višinskas neatmetė galimybės jau artimiausioje ateityje per Kuršių marias iš Šilutės rajono į Neringą plukdyti ir krovinius.

„Norime vėl Šilutę su Neringa sujungti istoriniu maršrutu. Juk per marias atplaukę Nidos žvejai pardavinėdavo žuvis, o paskui pasikraudavo bulvių, daržovių ar šieno ir plaukdavo atgal. Šilutiškiai taip pat pas juos plaukdavo. Yra toks planas. Šilutės krašto ūkininkai norėtų tiekti kavines ar restoranus turintiems Neringos verslininkams šviežių daržovių. Vasarą jų trūkumas Neringoje didžiulis. Šiomis dienomis dėl to ir bus tariamasi. Technika tokią paslaugą mums leidžia teikti be problemų. Esame pasiruošę, jei reikia, plukdyti ne tik daržoves, bet ir paštą. Tai realus dalykas, tik ūkininkai turi su verslininkais susitarti, nes mes krovinį tik gabensime, bet nepardavinėsime. Jei pavyks tai įgyvendinti, bus nauja paslauga, kuri gal ir prigis“, - sakė R.Višinskas.

Anot verslininko, bent apytikslę tokios paslaugos kainą galima įvardyti tik žinant krovinių kiekį.

„Turime galimybę paruošti krovininį laivelį, kuris gali plukdyti 5-7 tonas įvairių daržovių. Esame apskaičiavę, kad mums apsimokėtų per savaitę jas plukdyti vieną ar du kartus. O kuriuo keliu, sausumos ar vandens, gabenti pigiau, priklauso nuo kiekio ir dažnumo. Dabar vežama kasdien ir mažais kiekiais, vienas atveža salotas, kitas - bulves, trečias - morkas. Taip pat reikėtų neužmiršti ir daržovių šviežumo. Mes ką tik nuskintas daržoves per marias galime atplukdyti per pustrečios valandos. Nuo Šilutės iki Nidos tik 32 kilometrai. Visi žinotų, kada konkrečiai atplaukia jų užsakytas krovinys ir atvykę į vieną vietą jį pasiimtų. Būtų labai įdomus variantas“, - tikino R.Višinskas.

Neringos valdžia krovinių gabenimo vandens keliu idėją palaiko abiem rankomis. Tačiau kol kas jos įgyvendinimas susiduria su neįveikiamomis problemomis.

„Tikrai ne kartą skaičiuota, kiek viskas kainuos gabenant krovinius Kuršių mariomis. Tačiau kol kas sąnaudos išeina didesnės, nei vežant sausuma. Paprasčiausiai laivai nėra ekonomiški. Kita problema, kad, pavyzdžiui, atplukdžius didesnį kiekį daržovių, nėra kur jų tinkamai sandėliuoti. Dėl to jos dabar į kavines automobiliais vežamos kasdien. O ūkininkų darbiniai dyzeliniai automobiliai dažniausiai yra „pavargę“ ir skleidžia didžiulę taršą. Intensyviai dirbame su Šilutės ūkininkais ir jei viskas pavyks, bus puiku. Ne tik pigiau kainuos, bet ir bus didžiulė ekologinė nauda. Gal ir į tarybą kreipsimės, kad šita veikla būtų šiek tiek dotuojama, nes mūsų prioritetas - kuo mažiau automobilių Neringoje ir švaresnis oras. Todėl ir skatiname žmones pas mus laivais atvykti. Taip pat norime įsigyti elektrinį krovininį automobilį, kuris galėtų ne tik įvairias prekes po Neringą išvežioti, bet ir jas iš Klaipėdos pargabenti už gerokai mažesnį mokestį“, - sakė Neringos meras D.Jasaitis.

Mero teigimu, taip būtų galima spręsti tik nedidelių ir nesunkių siuntų ar krovinių gabenimo problemą.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“