„Nord Stream“ poveikis aplinkai – nereikšmingas

„Nord Stream“ atlieka išsamią aplinkos ir socialinę-ekonominę stebėsenos programą, kuria siekiama nustatyti dujotiekio tiesimo darbų ir eksploatacijos poveikį. Jau paskelbta 2011 m. ataskaita – antroji iš suplanuotų penkių metinių ataskaitų. Joje apibendrintos išvados iš nacionalinių Rusijos, Suomijos, Švedijos, Danijos ir Vokietijos ataskaitų. Visi rezultatai yra paskelbti viešai ir buvo pateikti atitinkamoms valstybinėms institucijoms. Savanoriškai „Nord Stream“ šiais rezultatais pasidalino su visomis devyniomis Baltijos jūros regiono šalimis, kurios dalyvavo prieš projekto įgyvendinimą vykusiose tarptautinėse konsultacijose.

Žemiau „Nord Stream“ pateikia stebėsenos veiksmų bei rezultatų santrauką pagal valstybes, per kurių vandenis nutiestas „Nord Stream“ vamzdynas:

Rusijoje:

• 2011 m. nuo sausio iki gruodžio vykdant dujotiekio statybos darbus sausumoje bei vandenyje pakrantėje po kartą per mėnesį buvo tikrinama oro kokybė. Specialistai tyrė teršalų išmetimą bei oro kokybę ir darbų vykdymo teritorijoje, ir ties artimiausia gyvenviete.

• Azoto dvideginio, anglies viendeginio, kenksmingųjų oro dalelių ir angliavandenilio (susijusio su žibalu) koncentracijos ore rodikliai tiek statybos darbų zonoje, tiek ir prie Bolšoj Bor kaimo atitiko nustatytas normas. Remiantis šiais rezultatais buvo padaryta išvada, kad oro kokybė sausumos atkarpoje atitiko Rusijos valdžios institucijų nustatytas normas.

Suomijoje:

• 2011 metais iki pabaigiant tiesti I-ąjį dujotiekio vamzdį dviejose tyrimų stotyse Suomijoje ir trijose Estijoje buvo tiriama nuosėdų kokybė. Rezultatai parodė, kad tiesiant I-ąją liniją kenksmingų medžiagų koncentracija paviršinėse nuosėdose Suomijos ir Estijos vandenyse nepakito. Metalų ir dioksino koncentracijos buvo nedidelės, o TBT – mažesnės nei 2010-aisiais.

• 2009-2011 m. septyniose stotyse buvo stebimas srovių greitis ir kryptys. Informacija iš šalia I-osios dujotiekio linijos įrengtos stoties parodė, kad vamzdyno įtaka povandeninėms srovėms prie pat jo buvo nereikšminga, o 50 metrų atstumu nuo vamzdžių neužfiksuota jokio poveikio srovėms. Rezultatai iš kitų šešių stočių, kurios buvo įrengtos tirti vandens stulpus, parodė, jog srovės greitis buvo didesnis nei modeliuota ir susidarė daugiau srovių šiaurės ir pietų kryptimis. Vis tik, realus tiesimo darbų poveikis vandens kokybei atitiko išankstinius įvertinimus ir netgi buvo mažesnis.

Švedijoje:

• Ekotoksikologinio efekto žydriesiems moliuskams (Mytilus edulis) stebėsena buvo vykdoma „Natura 2000“ zonoje Norra Midsjöbanken. Rezultatai atskleidė, kad vamzdyno įkasimas į jūros dugną moliuskams nepakenkė – jų audiniuose neužfiksuota didesnio teršalų kiekio.

• Be to, stebėsenos rezultatai rodo, kad įkasant vamzdyną į jūros dugną ir naudojant laivų inkarus dugno nuosėdoms ar bentoso faunai nepakenkta. Trumpalaikiai pokyčiai, kurie buvo užfiksuoti nuo 2010 metų, ir skirtumai 2011 metais buvo įvertinti kaip natūralus bentoso bendrijos struktūros pokytis.

Danijoje:

• Danijos vandenyse iš pradžių buvo nustatytos apsaugos zonos 27-iose vietovėse, kur jūros dugne yra kultūros paveldas. Danijoje buvo stebimos dvi laivo duženos, kurios buvo netoli vamzdyno. 2010-2011 m. rudenį ir žiemą jos buvo filmuojamos. Tyrimas parodė, kad, tiesiant dujotiekio I-ąją liniją, kultūros paveldui nepadaryta jokios žalos.

• 2011 m. liepą, prieš pradedant tiesti II-ąją dujotiekio liniją, buvo atliktas tyrimas Danijos vandenyse tose vietose, kur yra nuskendusios laivų duženos. Atlikus tyrimus, iš anksčiau nustatytų 27 saugumo zonų, jų kiekis buvo sumažintas iki 17, o dalies iš jų apsaugos spindulys sumažintas nuo 200 metrų iki 100 metrų.

Vokietijoje:

• Vokietijos pakrantėje buvo įvestos vadinamosios kompensacinės priemonės. Jų tikslas – pagerinti dujotiekio koridoriuje esančią smėlingą pakrantę ir sutvarkyti apleistas pievas. 2010 ir 2011 metais buvo sutvarkytos kopos, suformuota dirbtinė kopa virš dujotiekio bei pakeista dalis smėlio vietovėje, per kurią nutiestas dujotiekis.

• Tiriant (atliekant pirminį tyrimą ir pakartojus jį po dujotiekio tiesimo) teršalų koncentracijos neviršijo Vokietijos valdžios institucijų nustatytų normų.