Net keptuvė ar arbatinukas gali nuodyti lėtai

Kreipėsi dėl elektrinio virdulio

Neseniai į Kauno valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą kreipėsi vartotojas, kuris nusipirkęs plastikinį elektrinį virdulį (Austrijos prekinis ženklas „First FA-5411-7“, partijos Nr. P. Y. 03/2014, talpa 1,7 l, pagaminta Kinijoje) pastebėjo, kad užvirinus vandenį atsiranda pašalinis kvapas. Ištyrus paaiškėjo, kad virdulys vandeniui suteikė silpną skonį. Taigi Kauno valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba uždraudė prekiauti šiais virduliais ir nurodė surinkti juos iš rinkos.

„Vakaro žinių“ žurnalistai apsilankė viename sostinės prekybos tinklų, kur, be kitų prekių, prekiaujama ir buitine technika, apžiūrėjome 6 skirtingus elektrinius virdulius - 4 plastikinius (kaina svyravo nuo 11 eurų iki 17 eurų) ir 2 metalinius (kaina abiejų apie 40 eurų). Visų apžiūrėtų virdulių kilmės šalis buvo nurodyta Kinija. Pauosčius virdulius, paaiškėjo, kad plastikiniai iš tiesų skleidė specifinį gana aštrų kvapą. Tuo metu metaliniai jokio erzinančio kvapo neturėjo. Klausėme pardavėjos konsultantės, ar saugu gerti vandenį, virintą plastikiniame virdulyje, ji atsakė, kad sveikatai tai jokios įtakos nedaro ir rekomendavo prieš vartojant arbatą ar kavą iš tokio virdulio tris kartus prieš tai užvirinti vandenį ir jį išpilti. Tuomet kvapas dings. Vis dėlto pardavėja tikino, kad pas juos pirkėjai dažniau renkasi brangesnius metalinius virdulius, ir patarė sekti jų pavyzdžiu.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė valstybinė maisto produktų inspektorė Skirmantė Ambrazienė informavo, kad pernai Europos Komisija informavo apie 185 atvejus dėl su maistu besiliečiančių medžiagų saugos reikalavimų neatitikimų, nustatytų ES valstybėse narėse (2013 m. - 223, 2012 m. - 289, 2011 m. - 308 atvejai).

„Su maistu besiliečiantys gaminiai į maisto produktus neturi išskirti ribojamų komponentų kiekių (cheminių medžiagų migracija) ir kelti pavojų žmonių sveikatai. Plastiko gaminiams taikomi bendrieji apribojimai tam tikrų metalų (bario, kobalto, vario, geležies, ličio, mangano, cinko), pirminių aromatinių aminų išsiskyrimui, o gaminiams iš metalo, pavyzdžiui, nerūdijančio plieno gaminiams - chromo ir nikelio, aliuminio - aliuminio išsiskyrimui“, - aiškino S.Ambrazienė.

Daugiausia skundų dėl telefonų

Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėjas Arvydas Naina „Vakaro žinioms“ pasakojo, kad šventiniu laikotarpiu ir po švenčių inspekcija paprastai sulaukia daugiau skundų ypač dėl elektrotechnikos gaminių. Jis tikino, kad ne visi žmonės žino, jog kai kurias prekes vartotojai per 14 dienų gali grąžinti pardavėjui.

Nors daugiausia skundų gaunama dėl telefonų, kompiuterių, televizorių, daug jų ir dėl šaldytuvų (nemažai atvejų dėl per didelio skleidžiamo garso), sulčiaspaudžių, mikrobangų krosnelių. Dėl virdulių šiek tiek mažiau, nes, anot A.Nainos, jei žmogus perka itin pigų virdulį net iškilus problemoms nesiskundžia būtent dėl to, kad pigiai nusipirko. „Buvo toks atvejis, kad šeima nusipirko elektrinį virdulį, kuris užviręs skleisdavo garsinį signalą. Nuo jo prabusdavo šeimos mažas vaikas. Taigi toks virdulys jiems netiko. Noriu akcentuoti, kad daiktas jums gali netikti ir būdamas labai kokybiškas, saugus“, - kalbėjo Valstybinės ne maisto produktų inspekcijos Gaminių ir paslaugų priežiūros skyriaus vedėjas.

Yra Produktų saugos įstatymas ir jeigu gaminys neatitinka reikalavimų, jis skelbiamas nesaugiu ne tik Lietuvoje, bet visoje Europoje. Ekspertas atkreipė dėmesį, kad pagal nesaugiausių prekių gaminimą pirmauja Kinija. Kokybiškiausios ir saugiausios prekės paprastai būna vokiškos arba angliškos.

Kaip vartotojui atsirinkti, kokią prekę pirkti?

„Jeigu nusiperkate sumuštinių keptuvą, skrudintuvą, lygintuvą, arbatinuką, visada pasižiūrėkite, kaip veikia elektros lizde, ar veikia, ar nepradėjo kontaktas, laidas kaisti. Ypač tas pasakytina, jei perkate turguje, - sakė A.Naina. - Jei visgi pradėjo laidas kaisti, neškite atgal pardavėjui, esant reikalui, kreipkitės į Valstybinę ne maisto produktų inspekciją.“

A.Naina tikino, kad kai vartotojas savo skunde aiškiai apibūdina požymius, kad štai įjungus elektrinį prietaisą pradėjo kibirkščiuoti, atsirado nemalonus kvapas, tokie skundai paprastai pasitvirtina.

Dėl elektrotechnikos gaminių 2014 metais Valstybinė ne maisto produktų inspekcija sulaukė 965 skundų (iš jų pagrįsti 504). Šįmet jau gauti 994 skundai (iš jų pagrįstų 496). Gausiausia skundų būna dėl netinkamos prekės kokybės paprastai iš didmiesčių - Vilniaus, Kauno, Klaipėdos.

A.Naina tikino, kad didesnė tikimybė nesaugų ar nekokybišką gaminį įsigyti internetu iš tolimų valstybių. „Pavyzdžiui, nusiperka žmogus kokį daiktą internetu kokiuose Jungtiniuose Arabų Emyratuose, šiaip gaminių kokybę dažniausiai prižiūri pačios interneto svetainės, jeigu žinomos, tačiau iškilus problemoms nelabai jos galės kuo padėti“, - sakė jis. Ekspertas teigė, kad jei perkama internetu Lietuvoje, Europos Sąjungoje - problemos dėl netinkamos gaminio kokybės ar saugos greitai išsprendžiamos.

Lietuvių požiūris į prekes, A.Nainos nuomone, keičiasi, vis dažniau dairomės kokybiškesnių gaminių. Tačiau neretai vadovaujamasi nuostata, kad štai daiktas vienur brangus, o kitas - toks pats - kitur pigu.

Pasak A.Nainos, taip yra todėl, kad kiti gamintojai bando kopijuoti vadinamuosius brendus, tačiau tiriant tokius gaminius akivaizdu, kad pagal kokybę jie toli gražu neprimena originalų. Vis dėlto mažesnes pajamas gaunantiems žmonėms įperkami tik pigesni gaminiai, kad ir kaip šie norėtų didesnės kokybės.

„Kokybė yra ir abstraktus dalykas, jeigu man pasakys, kad daiktas bus tinkamas naudoti tik metus, o aš naudosiu pusantrų, tai sakysiu, kad kokybiškas. Jeigu nurodyta, kad prekė bus tinkama naudoti 20 metų, o aš naudojau 19 metų, tai argi daiktas nekokybiškas?“ - retoriškai klausė A.Naina.

Kaip išsirinkti kokybiškus indus, pataria Kauno kolegijos Technologijų ir kraštotvarkos fakulteto Viešojo maitinimo katedros vedėja Nijolė Janina VASILIAUSKIENĖ.

Jei patinka gaminti patiekalus, kuriems paruošti reikia daugiau laiko, rinkitės iš ketaus pagamintas troškintuves. Jei kepate kiaušinienes, blynus, kitus patiekalus, kuriuos reikia kaitinti, rinkitės kepimui skirtą keptuvę su rankena, kurioje tolygiai paskirstomas karštis. Beje, renkantis keptuvę reikia atkreipti dėmesį į dugną - jis turi būti storas. Tokia keptuvė ypač tinkama mėsai kepti. Storesnis metalas geriau įkaista, ilgiau išlaiko karštį.

Aliuminio indai maisto ruošimo atžvilgiu nėra saugūs. Gaminant juose maistą vyksta nikelio ir chromo jonų išsiskyrimas, šie yra toksinai. Nei virti vandens, nei laikyti maisto aliuminiuose induose negalima, nes dėl rūgščių poveikio mikroskopinės aliuminio dalelės atsisluoksniuoja nuo indų ir patenka į žmogaus organizmą. Aliuminio folijoje nerekomenduojama kepti vištienos, antienos, žvėrienos.

Ketaus indai patvarūs, ilgaamžiai, atsparūs braižymui, todėl galima naudoti metalinius įrankius, prireikus, net ten pat pjaustyti maistą, lėčiau įkaista, bet įšyla vienodai, ilgiau išlaiko šilumą. Porėtas ketaus paviršius sugeria riebalus, taip susidaro natūralus nepridegantis paviršius. Jie ekologiškai švarūs. Vis dėlto maisto ketaus keptuvėje nerekomenduojama palikti ilgesniam laikui, nes jis gali pakeisti savo skonį ir kvapą, gali atsirasti rūdžių.

Emaliuoti indai pati saugiausia indų rūšis, bet iki to momento, kol nepažeistas emalio sluoksnis. Nekenksmingas emalis yra šių spalvų: kreminis, baltas, pilkai melsvas, juodas ir mėlynas, todėl perkant emaliuotus indus, būtinai reikia atkreipti dėmesį į indo vidaus emalio spalvą. Emaliuotuose induose galima gaminti ir laikyti maistą, emalis nereaguoja nei su druskomis, nei su rūgštimis, nei su šarmais.

Maistas variniuose induose nesvyla, todėl pagaminti padažą, uogienę ar kavą tokiame inde labai paprasta (tik indai turi būti be oksidacijos žymių). Tačiau net nedideli šio metalo kiekiai sunaikina vaisiuose ir uogose esančią askorbo rūgštį. Maistas, saugomas tokiuose induose, praranda vitaminus, skatina laisvųjų radikalų atsiradimą. Dažnai naudojant varinius indus galima net apsinuodyti.

O nerūdijančio plieno indai laikomi labai tvirtais ir patogiais. Nerūdijančio plieno puodų ir keptuvių dugnas yra storas, įkaista lėčiau, bet ilgiau išlaiko šilumą, tai padeda užtikrinti tolygų kaitimą, neleidžia maistui greitai atšalti, bet tokių indų negalima perkaitinti - antraip jie pradės traukti maistą. Nerūdijančio plieno indai labai populiarūs mūsų rinkose, tačiau tikrai kokybiški šios rūšies indai gana brangūs. Mūsų šalies turgavietės užpildytos pigia azijinės kilmės nerūdijančio plieno produkcija. Tokiuose induose nerekomenduojama gaminti aštrių ir daržovių patiekalų, nes termiškai veikiamos daržovių sultys reaguoja su metalo jonais sudarydamos kenksmingas druskas, nepatariu laikyti maistą, nes tuo atveju jis ilgą laiką kontaktuos su metalu.

Tefloninių indų vidus būna aliuminio ar plieno padengtas teflonu, o išorė emaliuota. Plieniniai geresni, tačiau brangesni. Perkant tefloninius indus atkreipkite dėmesį į jų dugno storį. Kuo dugnas storesnis, tuo indas geresnis. Idealus atvejis - dvigubas plieninis dugnas. Tefloninių keptuvių trūkumas - veikiant aukštai temperatūrai, tefloninė danga, ypač subraižyta ir pažeista, išskiria kenksmingą organizmui rūgštį.

Titano keramikos keptuvės dangos pagrindas yra labai tvirtas ir ilgaamžis. Tokioje keptuvėje maistas nepridega, naudojama mažiau riebalų. Maistą vartyti jose galima ir su metaliniais neaštriais įrankiais. Tokių keptuvių plauti paprastai nereikia, nebent buvo naudojami miltai bei džiūvėsėliai ar kepama žuvis. Panaudota keptuvė tiesiog išvaloma servetėle.

Stiklo ir metalo keramikos indai tinka net alergiškiems žmonėms, nes juose nėra nei chromo, nei nikelio, gaminant juose maistą neišsiskiria jokių medžiagų, nesikeičia patiekalo skonis. Tokiose keptuvėse maistas gali būti gaminamas be vandens, kepti savo sultyse, jis neprisvils.

Akmens masės dangos keptuvės yra ypač atsparios įbrėžimams ir pažeidimams, todėl itin ilgaamžės - tinkamai prižiūrint, gali būti perduodamos iš kartos į kartą. Pagamintos marmuro masės dangos pagrindu tokios keptuvės sukaupia daugiau energijos, kuri efektyviau panaudojama ruošiant maistą. Marmuro masė taip pat yra mažiau limpanti ir prideganti, todėl reikia mažiau riebalų.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“