Nesantaiką kursto žvyras

Karjerų daugėja

2011 metais Klaipėdos rajone pramoniniu būdu buvo eksploatuojamas 21 karjeras, jie užėmė 550 hektarų plotą. Pasak aplinkosaugininkų, šiemet šis plotas turėtų padidėti, nes atsiras naujų karjerų. "Nors kai kurios įmonės eksploatuoja po kelis karjerus, tačiau joms negana, ir šiuo metu ruošiami dar 7 detalieji planai, kuriais siekiama pakeisti žemės paskirtį ir pramoniniu būdu išgauti iškasenas. Be to, dar keletas planų laukia eilėje", - "Vakarų ekspresui" sakė Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vyriausiasis specialistas Algimantas Pagojus.

Jo manymu, žvyro išgavimo taškų rajone jau pakaktų, tačiau leidimus jų eksploatavimui išduoda Geologijos tarnyba, esanti Vilniuje.

Per pastaruosius metus uždarytas buvo vos vienas, 23 ha ploto, karjeras.

Karjero kaimynai

Kai kurie Klaipėdos rajono Ketvergių kaimo gyventojai prie greta veikiančio karjero ir jo keliamo triukšmo jau priprato. Tačiau keliu bildantys ir žvyrą barstantys sunkvežimiai jiems iki šiol kelia siaubą. "Kitoje kelio pusėje veikiantis karjeras - sena mūsų problema. Iš jo sunkvežimiai nuolat veža žvyrą. Tuo žvyru padengiamas ir pagrindinis kelias. Net jei ir palynoja, žvyras ant kelio staigiai išdžiūsta ir kyla dulkių kamuoliai, nusėdantys ne tik ant mūsų automobilių, namų, bet ir ant vaismedžių, vaiskrūmių, pievų ir ganyklų", - pasakojo Ketvergių gyventojas ponas Vladas.

Tačiau šio kaimo pagrindinės mokyklos direktorius Gendrutis Burbulis sako, kad ne tik dulkės jiems trukdo: "Didelė bėda - pro šalį važiuojančių autotransporto priemonių keliamas triukšmas, kuris labai trukdo ugdymo procesui."

PAJAMOS. Žvyras - vienas iš J. Dumašiaus įmonės pajamų šaltinių.

Nieko nežino?

"Hidrostatybos" savininkas Jonas Dumašius, , kuris yra ir Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narys, šiuo metu atostogauja, o šios bendrovės generalinis direktorius Pranas Šidiškis nedaug ką galėjo pasakyti. "Nieko nežinau apie tą problemą. Mūsų užsakymu buvo atlikti triukšmo lygio matavimai, tačiau jie neviršijo normų", - kalbėjo P. Šidiškis.

Tačiau kitoje gatvės pusėje priešais karjerą įsikūrusios Ketvergių pagrindinės mokyklos direktorius tvirtina ką kita. "Matavimai buvo atliekami gal 3 ar 4 kartus, tačiau visų jų rezultatai rodė, kad normos yra viršijamos. Aišku, triukšmą kelią ne tik pats karjeras, bet ir keliu važiuojančios mašinos. Dalis jų važiuoja būtent į šį karjerą ir iš jo. Mes kasmet rašome raštus savivaldybei, tačiau nuolat gauname atsakymus, kad krizė, nėra pinigų. Tačiau mokyklos juk nenukelsi, o mokytojai jau balsus prarado. Tas triukšmas labai trukdo visam ugdymo procesui, todėl reikia kažkokių inžinerinių sprendimų: ar triukšmą izoliuojančių sienelių, ar greitį slopinančių kalnelių", - svarstė G. Burbulis.

Keli triukšmo šaltiniai

Kelininkai ragina nebaksnoti į juos, o problemą spręsti pačiai rajono valdžiai. Petras Kaučikas, valstybinės įmonės "Klaipėdos regiono keliai" generalinis direktorius, tvirtina, kad triukšmą kelia ne tik keliu važiuojančios transporto priemonės, bet ir greta Ketvergių veikiančiame karjere dirbanti žvyro smulkinimo technika. Todėl triukšmo slopinimo problemą siūlo spręsti kompleksiškai - savivaldybei, karjerą eksploatuojančiai bendrovei "Hidrostatyba" ir kelininkams. "Tačiau šiemet limitus saugaus eismo priemonėms įgyvendinti jau išnaudojome. Mat esame Lietuvos automobilių kelių direkcijai pavaldi įmonė, todėl vykdome jų nurodymus. Pagal juos, triukšmo slopinimo sienelės gali būti montuojamos tik naujai rekonstruojamuose keliuose, kuriuose per metus pravažiuoja 6 mln. automobilių, arba 16 tūkst. per parą. Šiame kely eismo intensyvumas triskart mažesnis - 5 tūkst. automobilių per parą", - sakė P. Kaučikas.

Jo manymu, prie Ketvergių problemos bus grįžtama tik kitąmet. Ir tai - tik žodžiais. "Kitąmet mes grįšime prie šio klausimo", - žadėjo P. Kaučikas.

NEŽINIUKAS. P. Šidiškis apie jo vadovaujamos įmonės eksploatuojamo karjero keliamą triukšmą nieko nežino.

Pavojingas posūkis

Keliais lakstančių sunkvežimių problemą neseniai ėmė kelti ir Kisinių kaimo gyventojai. Neseniai jiems pavyko pasiekti, kad rajono savivaldybės Taryba neleistų šiame kaime pradėti dar vieno karjero eksploatavimą. Tačiau pro kaimą važiuojantys per 20 tonų žvyro gabenantys sunkvežimiai iki šiol kelia siaubą.

"Mano sodyba yra prie pat kelio posūkio, tačiau išvažiuoti iš kiemo aš bijau, nes nesu tikras, ar neatlekia koks nors sunkvežimis", - pasakojo Kisinių gyventojas Alfredas. Jis teigė, kad prieš kurį laiką iš jo kiemo išvažiavęs automobilis vos nesusidūrė su iš už posūkio atlekiančiu sunkvežimiu. "Jie laksto didžiuliais greičiais, nes užmokestis priklauso nuo reisų skaičiaus. Todėl vairuotojai nepaiso gyvenvietės pradžią žyminčių ženklų ir nesulėtina greičio", - piktinosi Alfredas.

Jis sako bijąs eiti į ūkinį pastatą, nes dėl vibracijos šis gali bet kada nugriūti.

Be to, kalbėjo Alfredas, jis pastebėjęs, kad sunkvežimių vairuotojai tarpusavy palaiko radijo ryšį. "Kai šalia mano namo buvo matuojamas triukšmo lygis, pravažiavo vos keli sunkvežimiai. Jų vairuotojai, pastebėję visuomenės sveikatos laboratorijos automobilį, informavo kolegas ir jie žvyrą vežė kitu keliu", - savo pastebėjimais dalijosi Alfredas.

Tačiau jis nenuleidžia rankų ir sako parašęs raštus įvairioms tarnyboms, kurios atsakingos už eismo saugumą. "Juk užtektų ties posūkiu pastatyti fotoaparatą ir greičio, o su juo - ir triukšmo, problema būtų išspręsta", - svarstė Kisinių gyventojas.

RYŽTAS. Kisinių kaimo gyventojas Alfredas nenuleidžia rankų ir žada kovoti iki galo. 

Problemą žino, bet...

Klaipėdos rajono savivaldybei Ketvergių problemos žinomos. Net giriamasi, jog prieš kelerius metus yra patvirtinta 2008-2013 m. triukšmo prevencijos programa ir jos priemonių planas. Tik kokia nauda iš tos programos gyventojams, jei neskubama jos įgyvendinti. Priežastis įprasta - trūksta pinigų. Pasak Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiosios specialistės Vidos Matulaitytės, atsižvelgiama į galimybes ir esamą finansinę situaciją. "Prie Ketvergių pagrindinės mokyklos buvo planuojama statyti triukšmo slopinimo sienelę, buvo atlikti ir triukšmo matavimai, tačiau kadangi "Klaipėdos regiono keliai" šiuo metu tam užtektinai lėšų neturi, ši sienelė kol kas neįrengta. Tačiau savivaldybė kartu su "Hidrostatyba" planuoja prisidėti prie sienelės įrengimo ir ši problema nėra užmiršta", - per atstovę spaudai atsakė V. Matulaitytė.

Ji taip pat pridūrė, kad Kisiniuose problema dėl triukšmo iškilo tik pastaruoju metu dėl planuojamų iškasti naujų karjerų. Esą šią problemą iškėlė kaimo naujakuriai, kurie įsigijo sklypus šalia kelio, kur buvo planuojami karjerai.

Dažni pažeidimai

Kelių policijos atstovai sako, kad su greitį viršijančiais sunkvežimių vairuotojais tenka dažnai susidurti. "Esame kalbėję ir su pačiais vairuotojais, ir su įmonių, kuriose jie dirba, vadovais, tačiau situacija negerėja. Jei jau taip, teks imtis griežtesnių priemonių", - sakė Ramūnas Šideikis, Klaipėdos apskrities policijos komisariato Kelių policijos biuro viršininkas.

Anot pareigūno, ekipažas į šį rajoną siunčiamas reguliariai, tačiau problemą išsprendžia tik tam kartui. "Juk žinote, kad pamatę policijos patrulių automobilį vairuotojai išsyk sumažina greitį, tačiau kitą dieną kartojasi vėl tas pats. O ar minėtoje vietoje statyti stacionarų greičio matuoklį ar fotoaparatą turi spręsti kelio savininkai", - aiškino pareigūnas.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos atstovai taip pat dažnai patruliuoja šiame rajone ir tikrina sunkiasvores transporto priemones. Pasak inspektorių, šiose apylinkėse jie dirba nuolat, tačiau kaskart pažeidėjams tenka rašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus. "Pažeidimai yra įvairūs. Sunkvežimiai veža daugiau nei galėtų, jiems iš kėbulo byra krovinys ir pan. Už tokius pažeidimus vairuotojams skiriamos nuo 500 iki 1000 litų baudos", - "Vakarų ekspresui" pripažįsta inspektoriai.

Tuščios kalbos

"Hidrostatybos" valdybos pirmininkas J. Dumašius "Vakarų ekspresui" yra sakęs, kad visos šios problemos dirbtinai pučiamos. Esą gyventojai kelia triukšmą tik tuomet, kai nepavyksta iš "Hidrostatybos" gauti kokios nors naudos. "Taip buvo ir prieš rengiant Kisinių karjero detalųjį planą. Tie patys gyventojai ėjo į bendrovės administraciją su prašymais iškasti tvenkinį, kiti norėjo naujų langų, treti - naujo stogo. Nuo to viskas ir prasidėjo. Kai mes nesutikome, jie ir surengė tą spektaklį", - kalbėjo verslininkas.