Nerijus Mačiulis: euras jau beveik kišenėje

Liepos mėnesį vartotojų kainos Lietuvoje sumažėjo net 0,7 proc., o vidutinė metinė infliacija nukrito iki 2,2 proc. bei išlieka žemiau Mastrichto kriterijaus. Infliacijos mažėjimo tendencija tęsis iki šių metų pabaigos, o tikimybė, kad 2014 m. pavasarį Lietuva tenkins visus Mastrichto kriterijus, yra labai didelė, mano "Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

"Iš penkių Mastrichto konvergencijos kriterijų, kuriuos valstybė privalo tenkinti, siekdama prisijungti prie euro zonos, Lietuvai nuolatinių problemų iškildavo tik su dviem - kainų ir viešųjų finansų stabilumo. Po beveik 10 metų pertraukos šie metai yra pirmieji, kai Lietuva tenkins visus kriterijus', - teigia jis.

Infliacija Lietuvoje šiemet mažėjo dėl atpigusios naftos ir maisto produktų pasaulinėse rinkose bei sustiprėjusio euro kurso. Svarbu ir tai, kad dešimtadaliu pabrangus elektrai ir padidinus minimalų mėnesinio atlyginimą, įmonės padidėjusių sąnaudų neperkėlė galutiniams vartotojams.

"Tai atspindi gamintojų kainų indeksas (be naftos produktų), kuris mažėja jau ketvirtą mėnesį iš eilės. Nors prognozuojame, kad kitų metų pradžioje vidutinė metinė infliacija pradės didėti, labiausiai tikėtinas scenarijus - kitų metų pavasarį ji vis dar išliks žemiau Mastrichto kriterijaus", - pažymi N. Mačiulis.

Antrasis ilgą laiką nerimą kėlęs rodiklis - fiskalinis deficitas - tai pat mažėja ir neturėtų pakišti kojos. Pernai valdžios sektoriaus deficitas dar šiek tiek viršijo 3 proc. BVP ribą, tačiau rizika, kad jis ir šiemet išliks aukščiau šios kartelės, yra labai maža. Pirmąjį šių metų pusmetį centrinės valdžios deficitas buvo 846 mln. litų mažesnis nei pernai ir sudarė tik 1,5 proc. BVP (pernai - 2,4 proc. BVP). Be to, pirmąjį pusmetį, nepaisant prastesnių nei tikėtasi PVM ir akcizų pajamų, nacionalinio biudžeto pajamos planą viršijo 1 proc.

"Tikėtina, kad antrąjį šių metų pusmetį Lietuvos ekonomikos augimui didesnės įtakos turės vidaus paklausa, o ne eksportas, todėl biudžeto pajamų surinkimas turėtų neprastėti. Tiesa, Europos Komisija ir Europos centrinis bankas vertins ne tik 2013 m. deficito rodiklį, bet atsižvelgs ir į tai, koks bus patvirtintas ateinančių metų biudžetas, todėl, nepaisant pagundos didinti valstybės išlaidas, reikia suvokti, kad tam dar tikrai ne laikas. Apskritai valstybės išlaidų didinimo galimybės bus labai ribotos iki 2016 m., kai, tikėtina, Lietuva pirmą kartą po nepriklausomybės atkūrimo neturės biudžeto deficito", - sako "Swedbank" ekonomistas.

SEB banko vyriausioji analitikė Vilija Tauraitė pažymi, jog žema infliacija yra įsitvirtinusi jau kurį laiką ir nėra vien Lietuvos fenomenas. Kuklus didžiausių pasaulio ūkių augimas lemia santykinę ramybę tarptautinėje energijos išteklių ir pramonės žaliavų rinkoje, o tai užduoda vartotojų kainų stabilumo toną daugelyje Europos šalių.

"Artimiausio laikotarpio kainų lygio perspektyvos atrodo palankios vartotojams. Prognozuojamas geras žemės ūkio produktų derlius, todėl galima tikėtis didesnio maisto produktų kainų stabilumo. Jei naftos kainos staiga nešoktelės rugpjūtį-rugsėjį (kol kas to priežasčių nematyti), šildymo sezono pradžia turėtų nudžiuginti maždaug dešimtadaliu mažesnėmis kainomis. Nors realusis darbo užmokestis pradėjo augti, o antrąjį ketvirtį šiek tiek atkuto vidaus vartojimas, vartotojų lūkesčiai išlieka pažeidžiami ir artimiausiu metu trukdys susiformuoti paklausos lemtai infliacijai", - komentuoja ji.

V. Tauraitė tvirtina, jog nors Lietuva pastaruoju metu ir atitinka Mastrichto kriterijų, lengvabūdiškai atsikvėpti nederėtų - kriterijus vykdomas tik per plauką.

"Pavyzdžiui, birželį vidutinė metinė Lietuvos SVKI infliacija buvo 2,5 proc., tiek pat sudarė ir Mastrichto kriterijus. Jei būtų neeliminuota Graikija, kartelė siektų tik 2,1 proc. Kitą pavasarį, kuomet norint įvesti eurą bus tikrinamas Lietuvos infliacijos rodiklis, gali atsirasti ir daugiau itin žemą infliaciją turinčių valstybių (Portugalija, Kipras). Sunku numatyti, ar jos taip pat būtų traktuojamos kaip išskirtiniai atvejai, tačiau tikimybė, jog Mastrichto kriterijus bus žemas, yra didelė", - aiškina analitikė.

V. Tauraitės teigimu, Lietuvoje kol kas kryptingas infliacijos mažinimo planas neegzistuoja ir laukiant euro įvedimo kliaujamasi savaiminiu infliacijos mažėjimu.

"Sutartiniame Vyriausybės tvirtinime apie euro įvedimą 2015 m. girdima netgi disonanso gaida - ketinama nuo 2014 m. pradžios pakelti akcizus tabako gaminiams ir alkoholiniams gėrimams. Tai padidintų infliaciją maždaug 0,2 proc. punkto, o esant ribinei situacijai, tai gali reikšti Mastrichto infliacijos kriterijaus nevykdymą lemtingu momentu ir euro įvedimo tikslo žlugimą", - mano ji.

N. Mačiulis, kalbėdamas apie lietuvių skepticizmą euro atžvilgiu, mano, jog jis išliks, tačiau turėtų mažėti. Teigiamos įtakos tam turės gerėsianti euro zonos ekonominė padėtis bei akivaizdi ir apčiuopiama nauda, kurią dėl bendros Europos valiutos gauna ir gaus kitos Baltijos valstybės.

"Kai kam litas visada bus reikšminga nacionalinio identiteto dalis, vertingesnė nei gautina finansinė nauda atsisakant nacionalinės valiutos. Tačiau nacionalinis identitetas neturi būti siejamas su valiuta ir ant jos vaizduojamais asmenimis ar simboliais. Juolab, kad pasaulyje stebimos dvi ryškios tendencijos - nacionalinių valiutų skaičiaus mažėjimas ir grynųjų pinigų atsisakymas. Kitaip sakant, ateityje galimybių ir poreikio naudoti popierinę valiutą bus vis mažiau", - teigia N. Mačiulis.