Nerijus Mačiulis: ekonominio nuosmukio pabaiga - akivaizdi

Formaliai ekonominės recesijos pabaiga fiksuojama, kai šalies BVP auga du ketvirčius iš eilės. Šių metų antrojo ir trečiojo ketvirčio augimas buvo teigiamas - be abejonės toks jis bus ir ketvirtąjį ketvirtį - todėl galime drąsiai teigti apie ekonominio nuosmukio pabaigą. Ekonomikos atsigavimą rodo ne tik BVP, bet ir dauguma kitų pastaruoju metu skelbtų Statistikos departamento duomenų.

Rugsėjo mėnesį, pirmą kartą po dviejų metų pertraukos, augo mažmeninės perkybos apimtys, per metus padidėjusios 6,1 procento. Pramonės produkcija stabiliai ir tvariai auga nuo metų pradžios ir per dešimt šių metų mėnesių, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 4,6 procento. Vien spalio mėnesio prieaugis siekė 16,4 procento. Sparčiausiai augusios veiklos - kasyba ir karjerų eksploatavimas bei apdirbamoji gamyba.

Dar viena gera žinia pasiekusi mus šią savaitę - dvejus metus mažėjusios, materialinės investicijos išaugos 10 procentų. Paskutinį kartą jos didėjo 2008 metų trečiąjį ketvirtį. Ūkio produktyvumui ir konkurencingumui didelės įtakos turinčios investicijos į mašinas, įrengimus ir transporto priemones padidėjo net 18 procentų. Tiesa, kol kas pagrindinis augimo variklis buvo viešojo sektoriaus materialinės investicijos. Privataus sektoriaus investicijos augo tik transporto ir saugojimo, bei informacijos ir ryšių ekonominėse veiklose. Tačiau artimiausiu metu privataus sektoriaus investicijos suaktyvės - tai rodo kas mėnesį augantis investicinių prekių importas.

Prekių ir paslaugų eksportas pradėjo augti dar praėjusių metų pabaigoje, o paskutinius kelis mėnesius metinis jo augimas viršija 30 procentų. Per pirmuosius devynis šių metų mėnesius kai kurių lietuviškos kilmės prekių eksportas jau pralenkė ekonominio klestėjimo laikotarpį. Pavyzdžiui, maisto produktų eksportas šiemet yra beveik ketvirtadaliu didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu 2008 metais. Daugiau nei prieš krizę eksportuojama ir transporto priemonių, plastiko, kaučiuko ir jų dirbinių. Nors užsienio prekybos balansas yra vis dar neigiamas (teigiamas jis niekada ir nebuvo), tačiau deficitas yra sumažėjęs, o einamoji sąskaita yra ne tik subalansuota bet ir šiek tiek perteklinė.

Mokestinių lengvatų siekęs viešbučių sektorius taip pat rodo augimo ženklus - trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos apgyvendinimo įstaigose apsistojo dešimtadaliu daugiau svečių nei per tą pati laikotarpį 2009 metais. Maždaug tiek pat išaugo ir apgyvendinimo įstaigų pajamos, o vidutinis viešbučių numerių užimtumas trečiąjį šių metų ketvirtį siekė 50 proc. ir buvo aukštesnis nei prieš metus, kai buvo užimta tik 44 proc. numerių.

Apie gerėjančia ekonominę aplinką rodo ir ekonominių vertinimų rodiklis, kuris jau beveik pasiekė nulinę reikšmę, rodančią neutralius, subalansuotus rinkos dalyvių lūkesčius. Tuo tarpu paslaugų ir mažmeninės prekybos sektorių pasitikėjimo rodiklis jau pusmetį yra teigiamoje zonoje ir rodo, kad daugiau rinkos dalyvių dabartinę padėtį ir perspektyvas vertina teigiamai, nei neigiamai.

Netgi darbo rinkos duomenys rodo atsigavimą - trečiąjį šių metų ketvirtį nedarbo lygis sumažėjo puse procentinio punkto, o jaunimo nedarbo lygis beveik dviem procentiniais punktais. Trečiojo ketvirčio pabaigoje, šalyje buvo 8,3 tūkst. laisvų darbo vietų, daugiausiai nuo 2008 metų pabaigos. Per ketvirtį jų padaugėjo daugiau nei trečdaliu. Trečiąjį ketvirtį, nors ir kukliai, bet toliau didėjo ir vidutinis darbo užmokestis. Žinoma, nereikėtų tikėtis labai staigaus atsigavimo - visame pasaulyje tai yra atsiliekantis rodiklis ir darbo vietos pradedamos kurti sparčiau tik po to, kai atsigauna ir tvariai auga užsienio prekyba, pramonės produkcija, namų ūkių vartojimas.

Prognozuojame, kad ketvirtąjį šių metų ketvirtį Lietuvos ekonomika augs daugiau nei 2 proc., o tvarus augimas tęsis ir ateinančiais metais.

Visgi pastebimas ekonomikos atsigavimas turi ir nepageidaujamų šalutinių poveikių. Diskusijų dėl biudžeto kontekste, reikėtų atkreipti dėmesį, kad sprendimai šiuo metu didinti biudžeto išlaidas ir atitinkamai biudžeto deficitą, gali turėti neigiamų pasekmių tolimesnei šalies ekonomikos raidai, todėl prioritetas ir toliau turėtų išlikti biudžeto išlaidų mažinimas. Prieš 2011 metų biudžeto svarstymą Seimo biudžeto komitetui pateikti siūlymai milijardu litų didinti išlaidas iliustruoja šios problemos mastą ir aktualumą. Be to, siūlymai mažinti išlaidas skolos aptarnavimo kaštų sąskaita rodo, jog kartais jie tiesiog nėra rimti - juk skolos aptarnavimo kaštai priklauso nuo vyriausybės išleistų vertybinių popierių palūkanų normos, kurios nepriklauso nuo mūsų norų. Trumpame laikotarpyje šias išlaidas būtų galima sumažinti tik nusprendus nevykdyti įsipareigojimų Lietuvos kreditoriams.

Deja, Lietuvoje vis dar vadovaujamasi tik Mastrichto sutartyje nurodytu blogiausiu leistinu biudžeto deficito kriterijumi, kuris sudaro 3 proc. BVP. Tačiau Lietuvai, kuri nuo nepriklausomybės atkūrimo beveik niekada neturėjo perteklinio biudžeto (palyginimui, Estija beveik niekada neturėjo deficitinio biudžeto), reikėtų keisti mąstymą ir lygiuotis į Estiją ar Suomiją, o ne Graikiją. Panašu, kad to galima pasiekti tik įstatymais ribojant galimybę turėti deficitinį valstybės biudžetą augant ekonomikai.