Nerijus Mačiulis: didesnis BVP įvertis naudos neatneš

"Rudenį nesulauksime milžiniškų tiesioginių užsienio investicijų, nepagaminsime daug daugiau pramonės produkcijos, nepradėsime išgauti ir eksportuoti skalūnų dujų. Šį Lietuvos, kaip ir, beje, beveik visų kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių, BVP šuolį lems jo skaičiavimo metodologijos pokyčiai", - sako N. Mačiulis.

Kaip teigia Europos Komisija, Europos Sąskaitų Sistemos tikslas yra priderinti nacionalinių sąskaitų sistemą prie pasikeitusios ekonominės aplinkos ir atsižvelgti į pažangą, pasiektą tobulinant metodologines nuostatas. ES ne pirmoji atlieka šiuos pakeitimus - JAV, Australija ir Kanada jau "pasididino" savo BVP, pradėjusios taikyti atnaujintą Nacionalinių Sąskaitų Sistemą.

"Swedbank" ekonomisto teigimu, pokyčių poveikis skirtingose ES valstybėse bus labai nevienodas ir turės svarbių finansinių pasekmių. Vienas iš pagrindinių pokyčių - išlaidos moksliniams tyrimams ir technologinei plėtrai (MTTP), priešingai nei yra dabar, bus traktuojamos kaip investicijos.

"Dėl to visos Europos Sąjungos BVP padidės 1,9 proc. Akivaizdu, kad didžiausia įtaka BVP bus tose šalyse, kurios skiria daug lėšų moksliniams tyrimams. Pavyzdžiui, prognozuojama, kad Suomijos ir Švedijos BVP dėl to padidės nuo 4 iki 5 proc. Deja, Lietuva patenka į penkių šalių grupę, kurioms tokio pokyčio įtaka bus minimali - BVP padidės tik iki vieno procento. Bus ir kitų panašių pokyčių, pavyzdžiui, išlaidų ginkluotei kapitalizavimas, tačiau jų įtaka BVP bus mažesnė", - teigia N. Mačiulis.

Analitikas pabrėžia, kad nuo šiol daugelis nelegalių veiklų - prostitucija, narkotikų platinimas, cigarečių bei kitų prekių kontrabanda - bus pripažįstamos ekonominėmis ir turės būti įtrauktos skaičiuojant BVP.

"Kai kuriose šalyse šios veiklos jau įtrauktos į BVP, kitur poveikis bus labai mažas, o, pavyzdžiui, Airijoje ir Jungtinėje Karalystėje gali siekti apie 0,7 proc. BVP. Paradoksalu, bet reikia apgailestauti, jog dėl šių pokyčių Lietuva pateks tarp šalių, užfiksuosiančių didžiausią BVP šuolį", - teigia jis.

Pasak N. Mačiulio, pokyčiai turės ir nemažai įtakos ES šalių finansams.

"Padidėjęs nominalus BVP sumažins visų valstybių biudžeto deficito bei skolos ir BVP santykį. Tai itin aktualu tokioms valstybėms kaip Graikija, kurios skola siekia net 175 proc. BVP, arba Prancūzijai, kuri niekaip negali sumažinti biudžeto deficito žemiau 3 proc. BVP kartelės. O tai reiškia, kad bus mažesnis spaudimas įgyvendinti fiskalinės drausmės priemones", - komentuoja N. Mačiulis.

Svarbu ir tai, kad pagal santykinį ekonomikos dydį nustatomos ir šalių narių įmokos į ES biudžetą, ir ES struktūrinių fondų išmokos, pažymi ekonomistas.

"Labai priartėjus prie ES vidurkio, Lietuvos galimybės ir toliau gauti finansinę paramą mažės. Todėl Lietuva šiuo metu turbūt turi daugiau argumentų nepakankamai įvertinti nei pervertinti nelegalios veiklos svorį šalies ekonomikoje. Bet kuriuo atveju, netrukus paaiškės, kad sukuriame daug didesnį BVP, nei galvojome anksčiau, tačiau turbūt niekam dėl to geriau nebus", - teigia N. Mačiulis.