Neišsaugojus duomenų - tūkstantiniai praradimai

Su svetimos tapatybės pasisavinimu susiję nusikaltimai gali atnešti ne tik nemalonumų, bet ir tūkstantinių nuostolių.

"Nukentėjau, ir dar likau kaltas", - taip jo asmens duomenų vagystės istoriją reziumuoja klaipėdietis Vytautas Luotė.

50 tūkst. litų nuostolis

Iki šiol nesibaigianti istorija prasidėjo dar 2007-ųjų vasarą, kai V. Luotė pradėjo gauti mobiliojo ryšio operatorės "Tele2" sąskaitas, nors su šia bendrove klaipėdietis jokių sutarčių nebuvo pasirašęs. Rudenį įmokų už paskolą ėmė teirautis ir vienas šalies bankų, su kuriuo V. Luotė taip pat nebuvo turėjęs reikalų.

Bankas, anot V. Luotės, kreipėsi į ekonominę policiją. Po kiek laiko buvo sulaikytas ir vogtais asmens duomenimis pasinaudojęs žmogus, o V. Luotė teisme dalyvavo kaip liudininkas. Tuo metu sąskaitos iš "Tele2" su pertraukomis vis tebeplaukė, nepaisant daugybės V. Luotės skambučių bendrovei, pareiškimų, pateiktų vairuotojo pažymėjimo kopijų bandant paaiškinti susiklosčiusią situaciją.

"Tele2" liepė man kreiptis į policiją. O ten manęs teiraujasi, kokiu pagrindu, nes jokie mano asmens dokumentai nebuvo dingę. Ėjau ir pas vartotojų teisių gynėjus, bet jie manęs nesiklauso, nes aš nesu "Tele2" vartotojas", - skėsčiojo rankomis V. Luotė.

Istorija pasiekė apogėjų 2008-ųjų pradžioje, kai V. Luotė nusprendė įsigyti žemės sklypą. Pardavėjams jis sumokėjo rankpinigius - 50 tūkst. litų, o likusią sumą nusprendė pasiskolinti iš banko.

"Paskambina iš banko ir sako, kad negali suteikti paskolos, nes esu įtrauktas į nemokių klientų sąrašą. Tyrėja geranoriškai davė man policijos pažymą, paimtą bylai su banku, išsiunčiau ją "Tele2", kad būčiau išbrauktas iš nemokių klientų sąrašo ir gaučiau paskolą. Ir viskas - jie dingo, sandoris dėl žemės žlugo, o pinigus aš praradau", - pasakojo klaipėdietis.

2008-ųjų kovo pabaigoje, anot V. Luotės, jis gavęs laišką iš skolų išieškojimo tarnybos su informacija, kad bus areštuotos visos jo sąskaitos.

"Pasiėmiau tą laišką ir išvažiavau į Vilnių, "Tele2" atstovybę. Ten pagrasinau, kad prisirakinsiu antrankiais, kol man nepakvies juristo. Atėjusiam juristui išdėsčiau visą istoriją. "Taip, - pasakė jis, - čia mūsų klaida." O aš pasakiau, kad šita klaida man kainavo 50 tūkst. litų ir sveikatą. Tada juristas tik pajuodo, pasidarė dokumentų kopijas ir dingo", - pasakojo V. Luotė, pridurdamas, kad jo skola "Tele2" "kabojusi" dar ir 2008 metų liepą.

Klaipėdietis kreipėsi į teismą, tačiau, anot jo, neturėjo pinigų geram advokatui, o bylos nagrinėjimo dieną Vilniuje jam talkinusi advokatė turėjusi kitą bylą ir viskas baigęsi tuo, jog teismas sprendimą priėmęs už akių.

"Aš kaltas, ir dar likau skolingas "Tele2" advokatui", - apmaudo neslėpė V. Luotė.

Tiesa, šiuo metu jo skola "Tele2" jau esanti panaikinta, tačiau likti nukentėjęs ir kaltas klaipėdietis nenori - gegužės mėnesį teismas vėl imsis šios bylos.

Būna ir laimingų atvejų

Tačiau pasitaiko ir atvejų, kai asmens duomenų vagystės baigiasi kur kas sėkmingiau nei klaipėdiečiui V. Luotei. Vakar Valstybinė mokesčių inspekcija išplatino pranešimą, kuriame informavo, jog įpareigojo Šiaulių apskrities valstybinę mokesčių inspekciją (ŠAVMI) grąžinti mokesčių mokėtojui nepagrįstai išieškotus per 6 tūkst. litų.

Šiauliečio S. Š. vardu 1999 metų pabaigoje buvo įregistruota individuali įmonė, kuriai ŠAVMI po patikrinimo priskaičiavo per 200 tūkst. mokėtinų mokesčių baudų bei delspinigių. Neradus įmonės savininko, buvo pradėta lėšų išieškojimo iš mokesčių mokėtojo sąskaitos procedūra. Gavusi informaciją, kad minėtas šiaulietis yra nedarbingas, ŠAVMI iškart sustabdė nepriemokos išieškojimo procedūrą, o įmonės skolą valstybei pripažino beviltiška.

Inspekcija padėjo mokesčių mokėtojui gauti nemokamą teisinę pagalbą, kreipiantis į teismą. Šį balandį Šiaulių miesto apylinkės teismas priėmė sprendimą, kad S. Š. individuali įmonė įsteigta neteisėtai. Tyrimo metu, kurį atliko Šiaulių m. Vyriausiasis policijos komisariatas, nustatyta, kad buvo pasinaudota dingusiais S. Š. asmens dokumentais ir suklastotas jo parašas.

Paaiškėjus šioms aplinkybėms, centrinis mokesčių administratorius įpareigojo ŠAVMI šias lėšas grąžinti.

Pranešime teigiama, kad "remdamasis šio įvykio aplinkybėmis, centrinis mokesčių administratorius apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms pateikė rekomendacijas, primindamas bendraujant su mokesčių mokėtojais vadovautis turinio viršenybės prieš formą, teisingumo, protingumo principais bei spręsti klausimus dėl nepagrįstai išieškotų lėšų grąžinimo, neatsižvelgiant į tai, kad kompetentinga institucija dar nėra priėmusi sprendimo dėl tam tikro fakto patvirtinimo".

"Reikalauti kompensacijos pagrindo nėra"

Andrius BARANAUSKAS, "Tele2" viešųjų ryšių vadovas

2007 metų vasarą buvo sudaryta sutartis V. Luotės vardu - kaip paaiškėjo vėliau, pasinaudojus suklastotais dokumentais. Suprantama, už paslaugas niekas nemokėjo. Dėl šios priežasties ėmėmės išieškoti skolą teisine tvarka, kreipėmės į įsiskolinimų administravimo bendrovę, o ši 2008 metų lapkritį nusiuntė laišką V. Luotei. Tuomet jis ir sužinojo apie suklastotus dokumentus. Tačiau V. Luotė į mūsų laišką atsakė tik elektroniniu laišku ir telefonu. Į mūsų primygtinį siūlymą kreiptis į policiją ir pranešti apie galimą nusikaltimą jis nereagavo.

Problema šiuo atveju ta, kad mes juk nežinome, su kuo bendraujame elektroniniu paštu ar telefonu - V. Luotės vardu prisistatyti gali bet kas, todėl prašome svaresnių įrodymų. Negavę jų, negalime panaikinti įsiskolinimų ir išbraukti žmogaus iš skolininkų sąrašų. Apie tai daug kartų V. Luotei priminėme ir šį faktą jis žinojo puikiai. Nepaisant to, vyras į policiją kreipėsi tik po to, kai negavo paskolos. Bankas jo kreditingumą patikrino 2008 vasario 4-ąją, o policijos pažyma apie pradėtą tyrimą dėl dokumentų klastojimo išduota 2008 vasario 12 dieną.

V. Luotė šią pažymą mums pristatė kovą, tuo pat metu peržiūrėję sutarties kopiją vizualiai įsitikinome, kad tai kitas žmogus nei tas, kuris sudarė sutartį, ir iš karto panaikinome visus įsiskolinimus. Jei V. Luotė tai būtų padaręs iš karto po to, kai gavo mūsų laišką, galbūt būtų išvengęs bent dalies rūpesčių. Svarbu ir tai, kad kreditingumo tikrinimo metu V. Luotės vardu buvo rasta ir daugiau įsiskolinimų - ne tik mūsų, todėl bankas bet kuriuo atveju nebūtų išdavęs paskolos.

Mūsų įsitikinimu, esame teisūs ir nėra jokio pagrindo reikalauti iš mūsų kompensacijos už bet kokius V. Luotės nuostolius. Tą patį nusprendė ir teismas.

"Nepulkite teikti asmens duomenų"

Raminta SINKEVIČIŪTĖ-ŠEČKUVIENĖ, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Informacijos ir technologijų skyriaus vyriausioji specialistė

Asmuo, manantis, kad yra netinkamai elgiamasi su jo asmens duomenimis, visuomet gali kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją ir pasiaiškinti, ką jam daryti toliau. Inspekcijos specialistai pakonsultuos tiek asmenį, kurio duomenys yra tvarkomi, tiek tuos duomenis tvarkančią įmonę ar įstaigą, kaip tinkamai duomenis tvarkyti ir panašiai.

Jei asmens duomenys yra tvarkomi galimai netinkamai, asmuo turėtų pateikti skundą inspekcijai, kad tas atvejis būtų ištirtas.

Tokiu atveju, jeigu įtariama, kad vienu ar kitu būdu buvo pasisavinta asmens tapatybė, buvo neteisėtai pasinaudota asmens duomenimis ar imtasi kitų neteisėtų veikų, asmenys turėtų nedelsdami informuoti policiją, kad kuo greičiau būtų užkirstas kelias galimiems ar jau esamiems nusikaltimams.

Kiekvienas asmuo privalo suprasti savo asmens duomenų svarbą ir visų pirma stengtis pats juos saugoti. Dažnai nemanoma, kad su asmens duomenimis susijęs pažeidimas - labai rimta. Tačiau tai gali išprovokuoti gana skaudžius padarinius, taip, kaip nutiko ir jūsų minimu atveju. Būtina, kad asmenys labiau rūpintųsi, kam jie suteikia asmens duomenis ir žiūrėtų, kaip jie panaudojami. Rūpindamiesi savo asmens duomenų saugumu asmenys visuomet turėtų būti budrūs, nepasitikėti nežinomomis bendrovėmis, abejotinais pasiūlymais, nepulti beatodairiškai teikti savo asmens duomenų.

Labai svarbu, kad asmenys saugotų savo asmens dokumentus, kuriuose yra asmens duomenų. Juos praradus labai padidėja rizika, jog asmens duomenimis gali būti pasinaudota neteisėtai. Tad asmenys turėtų stengtis visų pirma atlikti tai, kas priklauso nuo jų pačių, kad būtų išvengta su asmens duomenimis susijusių pažeidimų.

Giedrė NORVILAITĖ