Ne daugiau nei 10 tūkst. grynaisiais: nauda biudžetui ar tik bankams?

„Vyriausybės noras kovoti su šešėliu yra sveikintinas, bet ši priemonė, kuri siūloma, mums, kaip prekybininkams, kelia daug klausimų. Prieš kelis metus išgyvenome, kad lietuviai vyksta į Lenkiją apsipirkti, bet dabar tai kompensuojama baltarusių ir rusų apsipirkimu Lietuvoje. Nepasversi, kaip tai atsilieps jų apsipirkimo įpročiams. Tai gali sukurti papildomus nepatogumus sąžiningai apsiperkantiems pirkėjams“, – įsitikinęs Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorius Laurynas Vilimas.

Pasak jo, „visos aplinkybės rodo, kad tai yra bankininkystės projektas ar jų verslo sąlygų pagerinimas“.

Savo ruožtu Kęstutis Kupšys – asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas – LRT radijo laidai „60 minučių“ pabrėžė, kad šis apribojimas – eilinė našta legaliam verslui. „O nelegaliam yra nesvarbu. Kaip gyveno jie, nešiodami pinigus lagaminėliais, taip ir toliau gyvens“, – mano K. Kupšys.

K. Kupšys įsitikinęs, kad tai nenaudinga ir eiliniams pirkėjams – vyresni žmonės esą labiau mėgsta atsiskaityti grynaisiais.

Kiek konkrečiai šis projektas bus naudingas valstybei finansų ministro patarėjas Rosvaldas Gorbačiovas kol kas negalėjo pasakyti. „Be jokios abejonės, kuo daugiau pinigų bus apskaitoma, tikėtina, dalis pinigų mokesčių pavidalu grįš į biudžetą“, – samprotauja patarėjas.

Anot R. Gorbačiovo, šis projektas turėtų būti parengtas artimiausiu metu.

K. Kupšys spėja, kad sumanymas greičiausiai bus įgyvendintas. „Bijau, kad jau gana toli yra nueita nuo kalbų prie darbų. Ką darysi, verslas ir gyventojai prisitaikys, nors man atrodo, kad būtų paprasčiau organizuoti loterijas, naudojant fiskalinius čekius“, – svarsto K. Kupšys.

LRT radijo paklaustas R. Gorbačiovas, iš kur atsirado 10 tūkst. Lt suma, šis atsakė, kad tai yra įvertinus kitų šalių patirtį.

Toks ribojimas, pasak ministro patarėjo, yra Latvijoje, Prancūzijoje, Ispanijoje, Danijoje, Slovakijoje bei kitose šalyse. Kai kur ribojama suma yra mažesnė, kai kur – didesnė.