Naujo verslo sunkmetis negąsdina

Prieš metus gerokai sumažėjęs įregistruojamų naujų įmonių skaičius vėl pradeda stiebtis į viršų.

Tiesa, tai gali būti ir tiesiog po restruktūrizacijos naujai įregistruojami juridiniai vienetai, tačiau teikiantieji konsultacijas verslui bei kai kurie plotą išnuomojantys prekybos centrai teigia pastebintys
"naujokų" suaktyvėjimą.

Sunkmečiu verslą jau pradėję klaipėdiečiai įsitikinę, kad gerai idėjai jokios krizės nebaisios - gyventi vis tiek reikia, be to, tokiu metu verslo pasiūlymai vertinami su didesniu susidomėjimu, todėl lengviau prisibelsti ten, kur reikia.

Pradžia - aktuali

VĮ Registrų centro duomenimis, antrąjį 2008 m. ketvirtį Lietuvoje įregistruota 2 413 naujų įmonių, trečiąjį ketvirtį - jau tik 1 837. Tik šių metų antrąjį ketvirtį šis skaičius vėl perkopė 2 tūkst. ribą - įregistruotos 2 107 naujos įmonės. Pasak Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros (KEPA) direktorės Raimondos Laužikienės, uostamiestyje tendencijos turėtų būti panašios.

"Bankrotui mūsų šalies įstatymai palankūs. Kai kuriose šalyse bankrutavęs verslininkas negali steigti naujos įmonės, o pas mus bankrutuoja ir kuria naują. Taigi sunku pasakyti, kiek iš naujai registruotų įmonių iš tikrųjų yra naujas verslas", - atkreipia dėmesį ji.

Vis dėlto, anot R. Laužikienės, pagal statistiką, fiksuojančią, kokia informacija labiausiai domimasi KEPA interneto svetainėje, akivaizdu, kad naujų įmonių steigimas, verslo pradžia yra aktualiausia. Taip pat nemažai žmonių skambina pasiteirauti, ar agentūra nesutvarkytų įmonės steigimo dokumentų, ar konsultuotų steigimo klausimais, nors šiais metais dėl bendros situacijos tokių paslaugų teikimas nebėra remiamas iš miesto biudžeto.

Finansine prasme, pasak R. Laužikienės, sąlygos norintiems pradėti verslą nepasikeitė - Europos Sąjungos parama dažniausiai siūloma tik jau sėkmingai veikiančioms įmonėms. Bankai imantiems kreditus pradedantiesiems taip pat kelia savas sąlygas, o verslo nuo nulio, anot jos, nepradėsi - pradinio kapitalo vis tiek reikia.

R. Laužikienės teigimu, bendrų įsisteigimo sąlygų krizė nepakeitė - iš esmės kokios buvo naujiems verslininkams, tokios ir liko. Galbūt dabar proga įeiti į rinką su nauju verslu yra netgi palankesnė, nes rinka persiskirsto. Naujas žaidėjas turi galimybę ateiti su nauja kainodara, nauja strategija ir išsikovoti sau vietą.

"Kai kurie ekspertai propaguoja nuostatą, kad reikia gyventi laukinio kapitalizmo sąlygomis - jei idėja gera, ji išliks. Bet tai - JAV. Europoje vis dėlto laikomasi pozicijos, kad verslas yra remtinas", - sakė ji.

O kai kurios Azijos šalys, tokios kaip Kinija, Indija, Turkija labai dotuoja eksportuojantį verslą neatsižvelgiant į tai, pradedantis jis ar ne.

Lengviau susitarti

Pasak Klaipėdos ekonominės plėtros agentūros direktorės Raimondos Laužikienės, bendrų įmonių steigimo sąlygų krizė nepakeitė - iš esmės kokios buvo naujiems verslininkams, tokios ir liko.

"Atsidarėme be baimės - nuomos kainos truputį nukritusios, lankstesni atsiskaitymo terminai, lengviau susitarti", - pastebi neseniai Klaipėdoje duris atvėrusių kvapų namų "BioEco" vadovė Vaida Nekrašienė.

Jos teigimu, svarbu yra ir pataikyti su idėja. Pokalbininkė tvirtina, kad žmonės jau "atsikando" didelių, nejaukių prekybos centrų, masinių susibūrimų ir yra išsiilgę akademinės atmosferos, Provanso aplinkos.

"Atsidarėme tam, kad galėtume dalintis informacija. Ne tam, kad imtume, o tam, kad duotume. Pataikėme. Kai darai kažką neieškodamas naudos, kitaip ir negali būti", - sakė V. Nekrašienė.

Galimybes lengviau rasti bendrą kalbą su partneriais ir susitarti dėl palankesnių patalpų nuomos sąlygų mini ir naktinio klubo "Kiwi" direktoriaus pavaduotoja Orinta Butkutė.

"Rizika imtis verslo sunkmečiu yra, bet tai - loterija. Mūsų atveju loterijos bilieto kaina ir tai, kiek gali išlošti, buvo klubo atidarymo naudai. Nedarėme verslo "iš oro" - įmonėje buvo žmogus, dirbęs su naktiniais klubais, buvo patirties ir kitų argumentų, dėl kurių imtasi šio verslo. Sunkmečiu geriausia arba nieko nedaryti, arba gerai apskaičiavus imtis to, ko tikrai verta", - sakė ji.

"Pradžia nelengva, kaip ir visais laikais, - sunkmečio nesureikšmina Aidas Deveikis, neseniai įkūręs gyvais vėžiais prekiaujančią UAB "Delicatus". - Svarbu yra gera idėja, ne mažiau svarbu ir darbas. Pradėjome savomis jėgomis, be finansinės pagalbos iš šalies, bet norėtųsi jos gauti, nes dar turime daug minčių, kurias norėtume įgyvendinti. Biurokratija? Jos yra, bet jos yra visose srityse Lietuvoje, reikia prie to priprasti, o susitvarkyti reikalus tikrai įmanoma."

"Smulkaus verslo nežiūrima"

Henrikas RACKEVIČIUS, Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas

Dabar steigti naują įmonę nepatogu, nes mažėja realizacijos rinka ir sunku į ją įeiti. Žmonių perkamoji galia sumažėjusi, bedarbių skaičius auga, o laukiant žiemos jokių pagerėjimų nebus, kaip tik atvirkščiai - nebeliks ir sezoninių darbų, o žmonės išlaidų žiemą turi dar daugiau. Yra Vyriausybės nutarimų, kurie turėtų skatinti smulkųjį verslą, bet realiai visa tai neveikia. Vyriausybė neklauso verslo patarimų, kaip padėti jam progresuoti. Pagrindinis trukdys verslui - įstatyminė bazė, tai yra priimami nekompetentingi sprendimai, sudaromos nepastovios sąlygos. Dažnai nutarimai yra palankūs didžiajam verslui. Smulkus verslas susiskaidęs, neturi finansinių galimybių padėti politinėms partijoms, užtat jo ir nežiūrima.

Ir pablogėjo, ir pagerėjo

Žilvinas ŠILĖNAS, Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas

Viena vertus, sunkmečiu verslui sąlygos pablogėjo dėl paklausos smukimo ir kredito pabrangimo. Kita vertus, dėl visiškai pasikeitusios situacijos darbo rinkoje sąlygos verslui pagerėjo, nes rinkoje galima pasamdyti darbuotojų, ir dar už mažesnę kainą. Įmonių sėkmė priklauso nuo to, ar jos sugebės prisitaikyti ir išnaudoti pasikeitusią situaciją. Kiekvienos įmonės sėkmės receptas yra individualus.

"Pastebime suaktyvėjimą"

Gediminas JASAS, prekybos centro BIG vadybininkas

Pastebime didelį naujų verslininkų, besidominčių galimybėmis pradėti savo verslą mūsų prekybos centre, suaktyvėjimą. Tai - jauni žmonės, idėjų galbūt turėję ir anksčiau, o dabar imantys jas įgyvendinti ar darbo netekę, ar apskritai susiklosčius palankioms aplinkybėms. Jaučiame tai, kad žmonės atsisuka į tai, ką sugeba. Sunkmetis skatina verslumą, tobulėjimą. Anksčiau daugelis darbavosi už didelius atlyginimus kaip samdomi darbuotojai, o dabar patys bando ką nors daryti. Tai naudinga visai Lietuvos ekonomikai. Pagal smulkaus verslo skaičių mūsų šalis buvo neišsivysčiusi. Taip buvo ir dėl sustabarėjusių įstatymų, o dabar, įstatymams šiek tiek "palaisvėjus" ir žmonėms suaktyvėjus, matome poslinkių.

Giedrė NORVILAITĖ