Naujame turguje praūžė neregėtos linksmybės

Į šventę atskubėjo ir pats Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, ir miesto savivaldybės administracijos direktorė Judita Simonavičiūtė, pasak kurios, miestas be bažnyčios ir be turgaus, nebūtų miestas. Šios turgavietės krikštatėvis Valentinas Greičiūnas prisiminė, kaip 1987 metais pietinėje miesto ėmė kilti turgavietės pastatas. Geros nuotaikos nestokojo ir UAB Naujojo turgaus naujasis direktorius Viačeslavas Karmanovas, pasak mero, teisingai kryptimi sukantis šio turgaus šturvalą.

Kaip iš gausybės rago liejosi pagyros žodžiai naujajai turgavietei. Ji vadinta ir smulkaus verslo užuovėja, ir Klaipėdos miesto varomąja jėga, ir didžiausia Vakarų Lietuvoje, ir ta vieta, kur žmonės ateina ne tik ką nors nusipirkti, bet tiesiog vieni su kitais pabendrauti. Pasak mero, tai susitikimo su žmonėmis vieta.

Visai šventei dirigavo kandidatas į Lietuvos prezidentus Darius Gariūnas, šios turgavietės kertinis akmuo. Nuotaikinga buvo teatralizuota ekskursija po turgavietės paviljonus, kurios metu buvo sveikinami ilgiausiai Naujajame turguje išdirbę prekeiviai. Labai smagu buvo išvysti mėsos salėje tarp mėsos gaminių dainuojančius Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro solistus „O sole mio“. Mėsos pardavėjo kostiumas itin tiko solistui Artūrui Kozlovskiui. Dar juokingiau buvo matyti sutrikusį uostamiesčio merą už mėsos prekystalio ir bandanti prekiauti , nes tikroji prekybininkė Aldona Serapinienė, naujajame turguje dirbanti nuo 1992 metų, tuo metu šoko su A. Kozlovskiu.

Žuvų salėje prekeivė Jolanta Gražulytė, čia dirbanti 15 metų, šventė šeštadienį savo 45 gimtadienį. Kai sulaukė gėlių ir iš mero rankų ir jo bučinio į skruostą, moteris net apsiverkė. Buvo pagerbta ir jos kolegė Virginija Antužienė, šiame turguje prekiaujanti nuo 1993 metų. Gaila buvo jaunos mamos su vežimėliu atskubėjusios nusipirkti žuvyčių ir patekusios š tokį bruzdesį. Bet piktų nei pirkėjų, nei pardavėjų nebuvo.

O kokios ovacijos pasipylė, kai pagaliau iš puodo buvo traukiamas tas rekordinis gero paršelio dydžio cepelinas. Paragauti jo norinčiųjų buvo tikrai nemažai.

Beje, virėjai apsidrausdami išvirė dar ir 250 „durniukų“, t. y. tarkinių virtinukų išvirė, kad tie, kuriems neliks cepelino, būtų nors ką nors burnoje turėję. UAB „Silvina“, atsakingos už cepelino išvirimą, savininko Silverijus Grikšo brolis, kurį pavadinome vyriausiuoju virėju, Romualdas Grikšas garantavo, kad cepelinas tikrai svers 25 kg, nes į puodą buvo įdėtas su „magaryčiomis“, kad svoris nenuvirtų. Pasak jo, Klaipėdai pasotinti reikėtų išvirti 250 tūkst. kg sveriantį cepeliną.

Puode verdanti šventės „vinis“ priminė torpedą. Rekordinis cepelinas buvo lipdomas sodyboje „Strikis“, esančioje prie Drevernos kaimo. Pasak pono Romualdo, baisiai didelį cepeliną jis verda antrą kartą. Mat penktadienį sodyboje buvo verdamas irgi cepelinas gigantas, kitaip sakant, vyko generalinė repeticija. Jį suvalgė bendrovės savininkai ir darbuotojai, apie 12 žmonių. Tiesa, jis buvo triskart mažesnis nei tas, kuris akimirksniu buvo sušveistas naujojoje turgavietėje.

Savo klaipėdietiškąjį cepeliną „Silvina“ ruošiasi pristatyti Lietuvos rekordams. Pasak R. Grikšo, galima išvirti ir dar didesnį, šitas turgavietės 25-mečiui esąs tik pradžia, galvojama ir apie rekordinius sūrio pirštelius, ir apie koldūnus.

Šventės proga buvo verdama ir 25 vaistinių žolelių arbata „Žiedų gausa“. Ją specialiai tam paruošė vaistininkė Janina Danielienė, daug galvojusi ir rinkdama, kad tos žolės derėtų tarpusavyje, kad tokia arbata tiktų tokiam renginiui, kad žmonėms spaudimo nei pakeltų, nei numuštų. Tos gardžios arbatos klaipėdiečiai išgėrė apie 200 litrų.

Klaipėdos meras V. Grubliauskas, pamatęs kokia šventė vyko naujojoje turgavietė, pagalvojo, kad kasmet būtų galima švęsti Klaipėdoje turgaus dieną. Matydamas ragautojų eilutę prie cepelino, meras garsiai pamąstė, ar tiek daug norinčių buvo ir bulves skusti.