Naftininkai normų neviršija, o žmonės dūsta nuo kvapų

Netoli uosto gyvenantys žmonės skundžiasi ne dėl šiaip nemalonaus kvapo, bet tokio, kuris griaužia gerklę, tokio, dėl kurio naktį žmogus pabunda, net gyvūnai kosi. Laimei, jis būna ne kasdien. Ar ir tada normos neviršijamos ir tai nekenkia jų sveikatai? Gyventojai skambina atsakingoms institucijoms, kad atsiųstų specialistus pamatuotų. Jie atvažiuoja, matuoja, bet, pavyzdžiui po dviejų dienų, kai to kvapo jau seniai nebėra.

Švyturio g. 18 namo, esančio už 250 metrų nuo uosto tvoros, gyventoja pasakojo, pernai vieną šeštadienį negalėdama tvertis dėl gerklę griaužiančio kvapo skambino į KN, specialistai atvyko pamatuoti tik pirmadienį. Kitą kartą moteris dėl kvapų skambino 6 val., o pamatuoti atvykta 15.30 val.

Gyventojai išėję pasivaikščioti prie Vasaros estrados dėl stipraus kvapo neretai turi grįžti atgal. Kartais net vaikai iš kiemo parbėga, negali žaisti, kai toks kvapas. Žmonės bandė įtikinti naftininkus, kad nors tai ir ne cheminė tarša, tačiau kvapas vis dėlto veikia žmonių psichiką, jie nuolatos patiria įtampą. Būtina vertinti kvapų įtaką žmogaus psichoemocinei būklei. Sportininkų g. 21 namo gyventoja, šalia uosto gyvenanti 60 metų, serga bronchine astma ir mano, kad jos sveikata yra to, kas vyksta uoste, rezultatas.

Dažniausiai stiprų kvapą žmonės jaučia savaitgaliais ar per pietus. KN atstovai aiškino, kad procesas įmonėje niekada nėra stabdomas, nesistengiama daugiau dirbti naktimis ar savaitgaliais ir specialiai "nuodyti" gyventojų.

Vėl žada imtis priemonių

KN technikos direktorius Genadijus Andrejevas ir naftos verslo direktorius Darius Šilenskis pristatė susirinkusiems žmonėms įgyvendintas aplinkosaugos priemones, paaiškino kur yra rekuperatoriai, sugaudantys garus, kur tie garai siunčiami. Pasak G. Andrejevo, matavimai atliekami ir ties Melnrage, ir ties Vitės kvartalu ir fiksuojama nuo 1 iki 3 mg, o norma yra 5 mg. Jo teigimu, Lietuvoje normos yra gana griežtos - tokios, kokios yra Olandijoje ir Šveicarijoje, o Vokietijoje jos kur kas didesnės. Kvapas neturi viršyti 8 kvapo vienetų. Pasak jo, Visuomenės sveikatos centras jau nusipirko įrangą, su kuria galės matuoti kvapą. Kai bus nustatytos zonas pagal tuos 8 vienetus, bus parengta ir nauja metodika verslui.

Visoje bendrovės teritorijoje yra įrengti davikliai, nuolatos stebima, kad normos nebūtų viršytos. Duomenys čia fiksuojami kas 3 minutes.

KN atstovai tikino, kad jeigu kokia nors kontroliuojanti institucija imtųsi įrengti bendrą daviklį, kurio duomenis internete galėtų matyti visi gyventojai ir įsitikinti, ar normos viršijamos, ar ne, KN galėtų prisidėti.

TEIGINIAI. Bendrovės atstovai aiškino, kad procesas įmonėje niekada nėra stabdomas, nesistengiama daugiau dirbti naktimis ar savaitgaliais ir specialiai "nuodyti" gyventojų. Egidijaus Jankausko nuotr.

Bendrovės atstovai papasakojo ir apie ketinamą iki 2020 metų įgyvendinti aplinkosaugos projektą, kainuosiantį 4,4 mln. eurų. Bendruomenės atstovai replikavo, kad prieš porą metų jie girdėjo tokius pačius žodžius, kad aplinkosauginės priemonės būsiančios įgyvendintos iki 2018 metų. G. Andrejevo teigimu, ir iki 2018 metų buvo įgyvendinamos apsauginės priemonės, tačiau paaiškėjo, kad jų nepakanka. KN atstovai aiškino, kad naujos investicijos yra didelio projekto dalis, kad minėta suma jau esanti patvirtinta ir daliai darbų jau parinkti rangovai.

Pasak D. Šilenskio, tai KN investicija dėl žmonių komforto, nes ji aplinkos neteršia. Jeigu bendrovei rūpėtų vien tik verslas, jeigu ji nebūtų socialiai atsakinga įmonė, ji tokių investicijų nedarytų.

Gyventojams pasiteiravus, ar 2020 metais nustos smirdėti, KN atstovai teigė, kad visiškai likviduoti kvapo neįmanoma.

Vitės bendruomenės atstovai netiki, kad šiais laikais, kai tokios pažangios technologijos, neįmanoma būtų suvaldyti tų kvapų. Jiems atrodo, kad KN didina krova, nors tam nėra pasirengusi, t. y. neturi tiek aplinkosauginių priemonių, todėl ir sklinda tie kvapai.

Ar KN priartėjo prie gyventojų?

KN atstovai atkreipė dėmesį į tai, kad ne vien jų įmonė kalta dėl gyventojų patiriamo nepatogumo. Šalia jos yra kaimynė UAB "Krovinių terminalas", su tuo yra susiję ir geležinkelininkai. Gyventojai stebėjosi, kodėl jie turėtų aiškintis, kuri iš tų įmonių skleidžia neleistiną kvapą. Jiems atrodo, kad pačios įmonės turi išsiaiškinti tarpusavyje ir visos kartu imtis priemonių.

Žmonės mano, KN turėjo būti toliau nuo gyvenamųjų namų. Ji pastatyta 1959 metais. Beje, iš pradžių čia buvo kraunamas mazutas atviru būdu.

Sovietmečiu buvo 500 metrų sanitarinė zona, o dabar nebėra jokių sanitarinių zonų. Kodėl jų neliko, buvo prašoma atsakyti šiame susitikime dalyvavusio Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Sauliaus Budino. Jis aiškino, kad visoje ES sanitarinės zonos mažėja, nes keičiasi technologijos.

Viena moteris užsiminė, kad nepriklausomoje Lietuvoje buvo planuojama žmones, kurie gyvena prie uosto tvoros, iškelti. S. Budinas sakė tokio dalyko neprisimenąs. Deja, ir jis ne ką daugiau tegalėjo pasakyti Vitės bendruomenei, tik tiek, kad uosto įmonės atitinka joms keliamus reikalavimus, jos nieko nepažeidžia.

"Susitikimo, kuriame dalyvavo nauji žmonės iš "Klaipėdos naftos", metu tik pasikeitėme informacija. Konkrečių pažadų imtis kokių nors veiksmų neišgirdome. Supratau tik tiek, kad prie geležinkelio, prie garažų iki šiol stovi tos senos "bačkos", seni įrengimai, o prie krantinės KN pasistatė dvi naujas "bačkas". Tik tiek tepadaryta per 27 nepriklausomos Lietuvos metus? Manau, tą įmonę reikia stipriai modernizuoti. Tam 4,5 mln eurų tikrai neužtenka", - po susitikimo sakė Asociacijos Vitės bendruomenė valdybos pirmininkas Ruslanas Shneiderat.