Mokslo ir verslo sąjunga verta milijardų

Klaipėdos universiteto įgyvendinamas projektas "Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) Lietuvos jūrinio sektoriaus plėtrai" po truputį įgyja materialinį pagrindą - įsigyta nemaža dalis laboratorinės įrangos, vyksta konkursai pastatų, mokslinių tyrimų laivui statyti, tačiau vis dar nėra iki galo aišku, kaipgi bus vykdoma ta mokslo ir verslo integracija, kokias konkrečiai sritis apims slėnyje dirbsiančių mokslininkų tyrimai ir kaip jie praktiškai bus pritaikomi jūrinėse industrijose.

Jūrinį slėnį kuriantiems klaipėdiečiams - pasaulinė mokslo, studijų ir verslo integracijos patirtis

Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, tarpininkaujant ir padedant Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo bendrovei, pasidalinti patirtimi su uostamiesčio akademine bei verslo bendruomenėmis buvo pakviestas vienas pagrindinių šios bendrovės akcininkų ir steigėjų dr. Pierre'as Jeanas Everaertas.

Šis žmogus yra sukaupęs didžiulę patirtį dirbdamas aukščiausio lygio vadovu įvairiose pasaulinio garso kompanijose "Goodyear", "Philips" ir kt. Ir daugeliu atvejų ta patirtis buvo grįsta būtent verslo ir mokslo integracija. Pavyzdžiui, vien kompanija "Philips" yra užpatentavusi tūkstančius įvairiausių išradimų, kuriais ir dabar naudojasi visas pasaulis, o pajamos iš šių patentų sudaro ženklią dalį kompanijos apyvartos.

Pastaraisiais metais dr. P. J. Everaertas su kolegomis dirbo ir idėjų sėmėsi vadinamosiose BRIC šalyse (Brazilija, Rusija, Indija, Kinija), kurių ekonomika šiuo metu vystosi sparčiausiai pasaulyje ir kurių BVP augimas ženkliai lenkia vis dar didžiausia planetos ekonomika laikomos JAV BVP augimą.

Pasak svečio, taip yra todėl, kad Jungtinėse Valstijose sustojo inovacijų diegimas, o BRIC šalyse jis išgyvena pakilimą. Ką tai reiškia ekonomikai, dr. P. J. Everaertas savo pranešime iliustravo žinomo amerikiečių verslo publikacijų autoriaus Tomo Peterso šūkiu: "Diek naujoves arba mirk" ("Innovate or Die").

Pranešėjas pateikė iškalbingus skaičius, galimai iliustruojančius vystimosi greičio skirtumų priežastis: pavyzdžiui, Kinijos aukštosios mokyklos paruošia ir kasmet išleidžia 10-12 kartų daugiau įvairių sričių inžinierių nei JAV; Indija Valstijas šiuo rodikliu lenkia 5-6 kartus. Lietuvoje, žinia, humanitarinės-socialinės studijos taip pat yra populiaresnės už inžinerines, todėl nemažai pramonės, gamybos įmonių teigia susiduriančios su kvalifikuotos darbo jėgos trūkumu, nors nedarbo lygis šalyje gana aukštas.

Praktiško ir abipusiai naudingo bendradarbiavimo su verslu ieškantiems Klaipėdos universiteto Jūrinio slėnio projekto įgyvendintojams dr. P. J. Everaertas surengė seminarą "Intelektinė nuosavybė - šaltinių paieška, sisteminimas, apsauga ir komercializavimas".

Pasak svečio, dirbant mokslinį darbą, svarbu yra žinoti, kokį jis turės praktinį pritaikymą ir kokią vertę jis sukurs. Dr. P. J. Everaertas pristatė schemas, kaip mokslinių tyrimų rezultatus, atradimus paversti įstatymų saugoma intelektine nuosavybe ir paruošti ją "vartojimui", t. y. pateikimui rinkos poreikiams.

Kad tai yra labai svarbu, pranešėjas iliustravo JAV užregistruotų patentų sąrašu, kuriame esantys dar XX amžiaus vidurio, pradžios ar net XIX amžiaus pabaigos išradimai, tokie kaip lazeris (1958 m.), mikrobangų krosnelė (1945 m.), skystųjų kristalų ekranas (1963 m.), atominis reaktorius (1942 m.), oro kondicionierius (1902 m.), vulkanizuota guma (1839 m.), elektrinis variklis (1834 m.) ar pagaliau "Coca-Cola" (1870 m.), iki šiol generuoja milijardus dolerių juos patentavusioms kompanijoms.

Anot dr. P. J. Everaerto, daugelyje pasaulio universitetų egzistuoja verslo pardavimų skyriai ar departamentai, kurių vadybininkai, lygiai tai pat, kaip ir verslo struktūrose, siūlo klientams, t. y. atitinkamoms industrijoms, aukštųjų mokyklų, mokslinių tyrimų institutų sukurtą intelektinę nuosavybę. Svečias siūlė pagalvoti apie tokio skyriaus įsteigimą ir Klaipėdos universitete, vadinamajame Jūriniame slėnyje, kuris ir palaikytų glaudžius santykius su verslu bei padėtų komercializuoti uostamiesčio mokslininkų pasiekimus.

Kita vertus, pranešėjas ragino Jūrinio slėnio projekto įgyvendintojus sukonkretinti savo tyrimų sritis, kitaip tariant, aiškiai įvardyti, kokiai konkrečiai jūrinio sektoriaus sričiai teikiami prioritetai, ir atitinkamai pozicionuoti Klaipėdos universitetą tiek vietinėje, tiek ir pasaulinėje rinkoje.

Esmė ta, kad, pasak P. J. Everaerto, jūrų inžinerija ar jūrų biotechnologijos gana skirtingai suprantamos ir apima labai platų tyrimų lauką: nuo jūrinio turizmo ir jam reikiamos infrastruktūros, uostų, jų technologijų modernizavimo bei plėtros, energetinių išteklių gavybos jūrose iki žuvininkystės.

Kuriant jūrinį slėnį, jo steigime dalyvavę uostinės industrijos atstovai kaip tik ir tikėjosi daugiau mokslinių darbų būtent uosto technologijų, plėtros srityje, tačiau mokslininkams labiau krypstant į jūrų biologinius ar panašius tyrimus, atsirado tam tikras nusivylimas ir nesusikalbėjimas.

Nepaisant to, pasak dr. P. J. Everaerto, akademinei bendruomenei atradus ryžto imtis esminių pokyčių, orientuoti savo strategiją ne tik į patį mokslą, bet ir į tai, kokį praktinį pritaikymą bei kokią vertę jis sukuria, Jūrinio slėnio projektas neabejotinai duos apčiuopiamų rezultatų, nes, kaip sakė svečias, Baltijos jūra su visomis savo problemomis ir galimybėmis visuomet bus šalia, tad mokslininkams visada bus ko ieškoti ir tirti.

Dr. P. J. Everaert pranešimą išklausęs Klaipėdos universiteto plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius, asociacijos "Baltijos slėnis", koordinuojančios Jūrinio slėnio veiklą, prezidentas Rimantas Didžiokas sakė, kad plėtojant šį projektą svečio pasiūlyti keliai į sėkmę yra priimtini ir siektini.

Dr. Pierre'o Jeano Everaerto darbinė veikla

"Goodyear International Corporation", generalinis direktorius, Vokietija.
"Generale Biscuit", valdybos pirmininko pavaduotojas, Prancūzija.
"Generale Biscuit", prezidentas ir aukščiausio lygio vadovas, JAV.
"Koninklijke Ahold NV", prezidentas ir aukščiausio lygio vadovas, Nyderlandai.
"Royal Philips Electronics NV", valdybos pirmininkas, Nyderlandai.
Šiaurės Amerikos "Philips Corporation", prezidentas, JAV.
"Interbrew", vėliau "InBev SA", valdybos pirmininkas ir prezidentas, Belgija.
"Cleanwater Capital Partners", vyriausiasis valdybos patarėjas, JAV.
Kompanijų "EC Consulting BV", "Baltic Investments BV", įkūrėjas ir prezidentas, Nyderlandai.
Kompanijų "JAMNA Auto", Indija, "iFortress and API Technologies", JAV, valdybos narys.
Kompanijų "Bank Paribas NV", Vidurio Azija, Prancūzija, Nyderlandai; "Scott Paper and Burry Inc.",JAV bei "Ezaki-Glico", Japonija, buvęs valdybos narys.
"Industries of the Queen", vyriausiasis valdybos patarėjas ir valdybos pirmininkas, Saudo Arabija.