Moksleiviai pakeitė požiūrį į darbą

Darbo birža skelbia: vasarai darbo pas juos ieško per 1,3 tūkst. moksleivių, iš kurių net 82 proc. - nepilnamečiai. Ir nors oficialiai jiems siūloma tik kelios dešimtys darbų, po apklausos paaiškėjo, jog priimti dirbti moksleivius planuoja 368 įmonės, siūlančios apie 2 tūkst. laisvų darbo vietų.

Mokosi atsakomybės

Septyniolikmetė Silvija Kėblaitė, prieš dvi savaites įsidarbinusi virtuvės pagalbininke vienoje iš uostamiesčio kavinių, pripažįsta, kad nepilnamečiui susirasti darbą uostamiestyje nėra paprasta. Savo laiko negaišusi vartant skelbimus internete ši patraukė tiesiai pas kavinių vadovus, tačiau durys įsidarbinti buvo užtrenkiamos vos užsiminus, jog sezoninio darbo nori nepilnametis.

"Tam reikia didelio noro - vieną rytą pabudusi turėjau daug jėgų, tad tiesiog pradėjau eiti per visas kavines ir klausti, ar jie turi darbo. Daugelis į nepilnamečius žiūri nepalankiai ir jų nepriima. Suprantu, nepilnametis darbuotojas yra didžiulė atsakomybė darbdaviui. Pavyzdžiui, aš darbo metu negaliu viena išeiti iš savo darbo vietos, mane turi lydėti, nes jei kažkas atsitiktų, darbdaviui būtų daug nemalonumų", - pažymi mergina.

Ji neslepia, jog uždirba minimalų atlyginimą, tačiau to, anot brandžiai mąstančios merginos, pakanka, nes nelengvai uždirbti pinigai "leidžia pasiruošti ateičiai" - pačiai įvertinti, kiek reikia įdėti darbo norint uždirbti kad ir "minimumą".

Taip pat netrukus į pilnametystę žengsiantis Lukas vasarą praleis dirbdamas pagalbiniu darbininku bare. Jo darbas - tvarkyti barą, valyti stalus, daryti kavą ir panašiai. Per pažįstamus žmones rasto darbo atlygiu vaikinas pernelyg nesidžiaugia - dirbdamas 3 dienas per savaitę jis per mėnesį gaus tik 87 eurus.

"Planuoju taupyti ir pirkti mašiną. Dirbti vasarą jaunimui naudinga - supranti, jog užsidirbti nėra paprasta, o iš "minimumo" nepragyvensi, tad labiau pradedi vertinti mokymąsi, nes turbūt nė vienas nesvajoja visą gyvenimą dirbti padavėju", - sakė vaikinas.

Vardų nenorėjusios viešinti dvi merginos taip pat džiaugėsi rastais darbais. Pirmoji vasarą dirbs "šeimos versle", o darbo esą bus daugiau nei kavinėse - teks dirbti 5 dienas per savaitę, tačiau uždarbis bus gerokai didesnis.

"Turbūt nelabai galima skųstis, kai dirbi pas šeimos narius", - šyptelėjo ji ir pridūrė, kad jaunimui, užuot švaisčius laiką, rekomenduotų padirbėti - ne tik įgyti patirties, bet ir išmokti atsakingumo.

Antrajai merginai, pasak jos pačios, pasisekė: pabandžiusi kreiptis į vieną restoraną ji iškart gavo pagalbininkės darbą - plauna indus, lygina staltieses ir prižiūri restorano tvarką.

"Atlyginimu nesiskundžiu, tačiau dirbu pirmą kartą, todėl neturiu su kuo palyginti", - sakė ji ir pridūrė, jog pinigus taupys savo artėjančiai gimtadienio šventei bei įsigis kosmetikos ir drabužių.

Jaunimu pasitiki

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Reda Rimšaitė-Kovalenko atskleidė, jog ir jai yra tekę ieškoti nepilnamečių darbuotojų, tačiau šios minties teko atsisakyti.

"Mano požiūris buvo teigiamas, o ir norėjusi įsidarbinti nepilnametė atrodė aktyvi, tačiau koją pakišo atsakomybės jausmo trūkumas, kuris, ko gero, dar nėra visiškai susiformavęs. Galbūt tai Z kartos bruožas, kad dabartiniai nepilnamečiai daugiau dėmesio skiria savo poreikiams. Mergina vėluodavo į susitikimus ir panašiai, tad nusprendžiau, jog atsakomybės jausmo stoka mums gali trukdyti susitarti ir dirbti", - sakė R. Rimšaitė-Kovalenko.

Kita vertus, verslininkus pirmininkė ragina nebijoti. Nors įdarbinant vaikus nuo 14 iki 16 metų keliami griežti reikalavimai, 16-17 metų amžiaus jaunimas gali dirbti kaip ir normalus suaugusysis, neskaitant kelių nedidelių lengvatų. Nors gali atbaidyti minėtas atsakomybės jausmo trūkumas, tačiau esant dideliam norinčiųjų dirbti skaičiui įmanoma atsirinkti.

"Jaunimo poreikiai, kiek teko susidurti, nėra dideli. Jie sutinka dirbti už minimalų atlyginimą. Paslaugų sektoriuje papildomai galima užsidirbti iš arbatpinigių, už gerą darbą kartais paskatina ir darbdaviai. Nepilnamečiai tai supranta ir jiems priimtina. Tačiau studentų poreikiai yra didesni: jie retai sutinka dirbti už minimalų atlygį", - pažymi verslininkų atstovė.

Nidos viešbučio "Jūratė" vadovas, Neringos verslininkų asociacijos prezidentas Gytis Vaičikauskas jau kelerius metus viešbutyje mielai priima dirbti nepilnamečius. Dažniausiai jiems skiriami įvairūs pagalbiniai darbai, jie sukasi prie pusryčių stalo ir pan.

"Turizmo sektoriuje, kurortuose ir viešbučiuose sezono metu visada atsiranda pačių įvairiausių darbų, tad nepilnamečius priimame. Svarbu, kad žmogus turėtų suvokimą, ką jam reikės daryti, yra kultūringas, tačiau bent mes "juodų darbų" moksleiviams neskiriame", - tvirtina G. Vaičikauskas.

Jis atmeta nuomonę, kad šiuolaikinis jaunimas yra neatsakingas ar jų įdarbinimą pernelyg suvaržo teisės aktai. Esą kartais po pokalbio paaiškėja, kad jaunas žmogus nori dar daugiau dirbti, išmokti, turi didelį atsakomybės jausmą ir brandų požiūrį į darbą ir gyvenimą.

"Darbo ieškančių nepilnamečių yra nemažai, ypač daug jų pasipila vasarą. Tik norėtume, kad jie dirbtų ilgiau, pavyzdžiui, ir rugsėjį, tačiau, deja, jie privalo grįžti į mokyklas", - sakė viešbučio vadovas.

Laukia lojalių moksleivių

Šiemet moksleiviams dažniausiai siūlomi nekvalifikuoti pagalbiniai darbai - statybose, viešojo maitinimo įstaigose, sandėliuose, lentpjūvėse, autoservisuose, aplinkos tvarkymo ir gamybos įmonėse. Ieškoma padavėjų, apsaugos darbuotojų, salės darbuotojų, vadybininkų, kambarinių, apklausų atlikėjų ir kartoninių dėžių surinkėjų. Šiemet nemažai darbo vietų pateikė ūkininkai, kuriems reikalingi ravėtojai, uogų skynėjai, galvijų ganytojai ir kt.

Klaipėdos teritorinės darbo biržos Jaunimo darbo centro skyriaus vedėjas Paulius Martinkėnas negalėjo atsakyti, kiek tiksliai į juos kreipėsi darbo ieškančių nepilnamečių.

"Besikreipiančius moksleivius galime skaičiuoti beveik šimtais, o darbo vietas dažniausiai siūlo paslaugų sektorius. Tai yra natūralus darbo rinkos sezoniškumas. Susidomėjimas palyginti su praėjusiais metais išaugęs mažiausiai dvigubai", - sakė vedėjas.

Jis pastebi, kad daugėja ne tik dirbti norinčio, tačiau ir adekvačiau mąstančio jaunimo.

"Dažnas jaunuolis supranta, kad, neturint darbo patirties, atitinkamo išsilavinimo ar profesinio pasirengimo, nereikia tikėtis ir tūkstantinio atlygio", - sakė jis.

Šiemet išryškėjo tendencija, kad darbdaviai vis labiau akcentuoja jaunųjų darbuotojų lojalumą. Į darbą nepilnamečius priimantis darbdavys tikisi, jog jo nereikės prabėgus kelioms savaitėms ar net dienoms keisti kažkuo kitu, o jei jaunuolis susitvarko su darbu, tokiu atveju kitą vasarą, anot P. Martinkėno, naujo darbo jaunuoliui ieškoti nebereikia: darbdavys mielai pasikviečia pernai puikiai pasirodžiusį darbuotoją.

"Alga - ne mažesnė nei minimali"

Vilius VISMANTAS, advokatų kontoros AVERUS teisininkas
Asmenims nuo 14 iki 16 metų yra leidžiama dirbti tik tam tikrus lengvus darbus (pavyzdžiui, uogų, vaisių skynimas, vaistažolių rinkimas, laikraščių ir žurnalų pardavimas, siuvimas ir kt.), kurių baigtinį sąrašą nustato teisės aktai. Tačiau šie darbai turi atitikti jų fizines galimybes ir nedaryti neigiamo poveikio jų sveikatai bei raidai. Įsidarbindamas nepilnametis nuo 14 iki 16 metų privalo darbdaviui pateikti gimimo liudijimą, vieno iš tėvų raštišką sutikimą, gydytojo leidimą, o mokslo metų laikotarpiu - ir mokyklos direktoriaus sutikimą.
Asmenims nuo 16 iki 18 metų darbdavys privalo užtikrinti jų amžių atitinkančias darbo sąlygas, suteikti darbą, kuris būtų saugus, nekeltų pavojaus sveikatai, fizinei ir protinei raidai, nepakenktų mokymuisi. Nepilnamečiams draudžiama nustatyti viršvalandinį darbą, išbandymą ar skirti dirbti nakties metu. Nepaisant amžiaus ir darbo trukmės apribojimų, nepilnamečiam darbuotojui turi būti mokamas ne mažesnis kaip Vyriausybės nustatytas minimalus atlyginimas.
Be paminėtų pareigų, darbdavys taip pat privalo pasirašytinai supažindinti asmenį iki 18 metų su būsimojo darbo sąlygomis, darbo tvarkos taisyklėmis, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas, bei instruktuoti saugos darbe klausimais.