Mokestį įvedė - tikslus užmiršo

Pernai iš privačių miškų savininkų buvo surinkta per 2 mln. eurų minėto mokesčio, o kur konkrečiai jis nukeliavo ir kas už pinigus padaryta - iki galo neaišku.

Negana to, privačių miškų savininkai pradėjo stabdyti suplanuotus darbus.

Įvedant tokį mokestį vienas iš idėjos autorių, Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas aiškino, kad tokį sprendimą lėmė tai, jog privačių miškų savininkai traukdami ar veždami medieną esą suniokodavo miško kelius ir jų netaisydavo.

Tačiau, atrodo, pildosi kai kurių privačių miškų savininkų išsakytos prognozės.

"Miškų savininkai juk ir taip patys privalo sutvarkyti subjaurotus kelius, nes kitaip gali būti apskųsti įvairiausioms institucijoms. Tačiau man elementarus padorumas neleidžia iškirtus mišką palikti miškavežių subjaurotą kelią, kaip aš galėčiau į akis žiūrėti šalia miško gyvenantiems žmonėms? Nors ir kaip gaila būtų šalia miško gyvenančių žmonių, bet atsiradus tokiam mokesčiui tikrai nebeskirsiu nė lito keliui tvarkyti. Jei jie ims man priekaištauti, patarsiu kreiptis tiesiai į šią pataisą pasiūliusį Algimantą Salamakiną ir iš jo reikalauti, kad tas kelias būtų sutvarkytas. Tikrai netikiu, kad kas nors siųs techniką į tą užkampį, kur yra mano miškas, tvarkyti kelio, jei iki šiol to nedarydavo", - tik priėmus įstatymą "Vakarų ekspresui" buvo sakęs Plungės rajone prosenelio mišką valdantis klaipėdietis Antanas.

Skaičiuojama, kad 2015 m. valstybinių miškų valdytojai sumokėjo apie 7,2 mln. eurų, o privačių miškų valdytojai - beveik 2 mln. eurų privalomųjų 5 procentų atskaitymų už parduotą žaliavinę medieną ir nenukirstą mišką. Tačiau kas buvo padaryta per daugiau nei pusantrų metų, net Miškų departamento specialistai negali konkrečiai atsakyti.

Į "Vakarų ekspreso" klausimus atsakiusi Aplinkos ministerijos Privačių miškų skyriaus vedėja Ieva Klimašauskė aiškino, jog tiek surenkami 5 proc. mokesčio, tiek įvairių kompensacijų pinigai "sukrenta" į Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programą, kurios lėšos naudojamos~bendrosioms miškų ūkio reikmėms.

"Nėra išskiriama į atskirus biudžetus privačių miškų savininkų sumokėti 5 procentai, valstybinių miškų valdytojų sumokėti 5 procentai, kompensacijos ir kita. Neskaičiuojama taip, kad, pavyzdžiui, privačių miškų savininkai sumokėjo 2 milijonus ir konkrečiai iš to krepšelio pinigai buvo panaudoti konkrečioms priemonėms", - tvirtino specialistė.

I. Klimašauskė aiškino, jog iš minėtos finansavimo programos miško keliams tvarkyti ir prižiūrėti skirta per 4 milijonus eurų, nors privačių miškų savininkai sumokėjo 2 mln. Už minėtus pinigus esą bus tvarkomi daugiausiai~per privačius miškus einantys miško keliai. Ji teigė, kad iki liepos 1-osios miškų urėdijos jau buvo sutvarkiusios apie 25 proc. numatytų tvarkyti miško kelių.

Beje, iš į bendrą katilą sukrentančių pinigų (per 20 mln. eurų) nemažai skiriama miškams inventorizuoti, apskaitai, priešgaisrinėms sistemoms, stichijų ir kenkėjų padariniams likviduoti, konsultacijoms, mokymams ir savireklamai.

"Sumažėjo kirtimai"

Dr. Algis GAIŽUTIS, Lietuvos miško savininkų asociacijos valdybos pirmininkas
Lietuvos miško savininkų asociacijos nariai pritaria logiškiems bei naudą mokantiesiems ir visuomenei duodantiems mokesčiams, tačiau, mūsų įsitikinimu, papildomas 5 procentų mokestis neduoda nei to, nei to. Asociacija jo įvedimui prieštaravo nuo pat pradžių ir ne tik dėl to, kad mokestis įvedamas tik privačių miškų savininkams, nors per miškus einančiais bendro naudojimo keliais naudojasi visi, bet ir todėl, kad nėra paremtas jokia logika, kodėl jis toks turėtų būti.
Laikomės principinės pozicijos - būtina iš viso panaikinti šį mokestį kaip žalingą privataus miškų ūkio plėtrai ir diskriminuojantį miškų savininkus kitų verslo sričių atžvilgiu. Pavyzdžiui, Valstybinės miškų tarnybos duomenimis, medienos pardavimas iš privačių miškų pernai sumažėjo daugiau kaip 0,9 milijono kubinių metrų - daugiau kaip trečdaliu, lyginant su 2014 metais. Ta pati neigiama tendencija išlieka ir šiemet. Trečdaliu sumažėjusios darbų apimtys privačiuose miškuose rodo, kad žmonės renkasi kitą alternatyvą - stabdyti suplanuotus darbus.
Kiekvienoje urėdijoje per 2016 metus paremontuoti po keliolika kilometrų kelių tikrai "didelės pagados" iškart nepadarys. Be to, Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos, į kurią mokami šie 5 procentai, net apie pusė metinio biudžeto panaudojama ne investicijoms į miškus, o Valstybinei miškų tarnybai ir Generalinei miškų urėdijai išlaikyti. Ne kartą Aplinkos ministerijai siūlėme spręsti dėl racionalesnio Bendrųjų miškų ūkio reikmių programos lėšų panaudojimo - ne mažiau kaip 35 procentus programos lėšų skirti miško kelių priežiūrai ir taisymui visų nuosavybės formų miškuose.
Pritariame, kad reikėtų kaupti lėšas bendrosioms reikmėms iš dalies privačių miškų valdytojų jau mokamų mokesčių. Nuo 1993 metų, kai įsikūrė asociacija, valdžios prašėme spręsti kelių priskyrimo į konkrečios savivaldybės ar institucijos balansą ir atsakomybės už eismo reguliavimą klausimą. Šalia savininkų valdų einantys keliukai jiems nepriklauso, ir jie neturi jokių galimybių reguliuoti, kas ir kaip tais keliais važiuoja. Juolab nei seniūnijos, nei urėdijos nesiima remontuoti ir prižiūrėti kelių, kurių nėra perėmę į savo balansą. Čia yra pagrindinė problema - didelė dalis vietinių keliukų yra bešeimininkiai. O kai nėra atsakingo, naudojasi visi, o tvarkyti nėra kam.