Ministras: mažėja socialinės pašalpos gavėjų

Socialinės pagalbos tarnybos (SPT) išvykos rodo, kad savivaldybėms trūksta finansinio paskatinimo mažinti piniginės socialinės paramos gavėjų skaičių, vertindamas beveik mėnesį veikiančios SPT veiklą sako socialinės apsaugos ir darbo ministras Donatas Jankauskas ir pabrėžia, jog, lyginant šių ir praėjusių metų pusmečius, socialinės pašalpos gavėjų mažėja.

- Jau kurį laiką veikia Jūsų suformuota Socialinės pagalbos tarnyba, kurią sudaro ministerijos ir jai pavaldžių įstaigų - Lietuvos darbo biržos, Valstybinės darbo inspekcijos, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos - specialistai. Kodėl buvo įkurta ši tarnyba?

- Nuo metų pradžios galioja naujos redakcijos Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas, ši parama skiriama pagal naują, griežtesnę, tvarką. Svarbiausias naujovės siekis - užtikrinti, kad šalyje būtų daugiau socialinio teisingumo, kad paramą gautų tie, kam jos labiausiai reikia, ir būtų užkertamas kelias piktnaudžiavimo parama atvejams. Tad buvo nuspręsta suburti komandą, kuri vyktų į konkrečias savivaldybes ir savivaldybės seniūnijų darbuotojams padėtų spręsti iškilusius klausimus, teiktų metodines rekomendacijas, nes, natūralu, pasikeitus tvarkai, kyla klausimų dėl jos įgyvendinimo, imtųsi konkrečių probleminių bylų ir aiškintųsi galimus piktnaudžiavimo atvejus, su savivaldybės vadovais aptartų jiems aktualius paramos skyrimo ir bendresnius socialinės apsaugos bei darbo srities klausimus. Be to, Socialinės pagalbos tarnybos apsilankymai savivaldybėse padės įvertinti, ką esamoje tvarkoje reikėtų keisti, kad ji būtų dar efektyvesnė. Visa tai sėkmingai ir įgyvendinama.

- Kokiu principu veikia Socialinės pagalbos tarnyba?

- Socialinės pagalbos tarnyba - mobili specialistų komanda - atvysta į pasirinktą savivaldybę, susitinka su savivaldybės ar jos administracijos vadovais, Socialinės paramos, Vaiko teisių apsaugos skyrių atstovais, kartais, pagal poreikį prisijungia ir Švietimo, Sveikatos apsaugos skyrių, kiti darbuotojai. Po projekto pristatymo kartu diskutuojama apie piniginės socialinės paramos naujoves, situaciją konkrečioje savivaldybėje ir apskritai Lietuvoje, teikiamos metodinės konsultacijos, atsakoma į rūpimus klausimus. Savivaldybės atstovai turi progą iškelti ir kitus jiems rūpimus, ne vien tiesiogiai su pinigine socialine parama susijusius. Tuomet apsilankoma seniūnijose, Socialinės paramos skyriuje, žiūrima, kaip būtų galima optimizuoti čia taikomą tvarką, kokie pliusai ir minusai. Atrenkamos ir aptariamos probleminės bylos ir vykstama pas socialinės paramos gavėjus, susipažįstama su jais ne tik "pagal dokumentus", bet ir pagal realų jų gyvenimą. Galiausiai vėl susirenkama savivaldybėje bendram aptarimui, komanda pristato vizitų pas paramos gavėjus rezultatus, atkreipia dėmesį į gerąją konkrečios savivaldybės praktiką, pasidalija kitų lankytų savivaldybių geraisiais pavyzdžiais administruojant piniginę socialinę paramą, teikia rekomendacijas, pasiūlymus, ką ir kaip šioje savivaldybėje būtų galima tobulinti.

- Socialinės pagalbos tarnybos komanda jau apsilankė penkiose - Šiaulių miesto, Elektrėnų bei Kaišiadorių, Telšių ir Švenčionių rajonų, savivaldybėse. Kokie būtų bendri šių vizitų pastebėjimai?

- Projektas dar tik prasidėjo, tad kol kas su bendromis išvadomis skubėti nereikėtų. Aplankytos savivaldybės yra skirtingos, skirtinga ir situacija jose. Kol kas matyti, jog sėkmingiau naują tvarką taikyti sekasi toms savivaldybėms, kuriose yra seniūnijos ir ten dirbantys socialiniai darbuotojai, kurie gali profesionaliai įvertinti šeimos situaciją. Ten, kur užmegztas glaudus bendradarbiavimas su bendruomenėmis, institucijomis, tokiomis, kaip Teritorinė darbo birža, Valstybinės darbo inspekcijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniai padaliniai, ten, kur piniginės socialinės paramos teikimas priartintas kuo arčiu žmogaus - paramos administravimas organizuojamas seniūnijose. Taip pat geriau sekasi, žinoma, toms, kuriose šiam darbui turimi gausesni žmogiškieji ištekliai. Vis dėlto kiekvienoje aplankytoje savivaldybėje yra ką tobulinti, tad buvo suteiktos atitinkamos rekomendacijos. Džiugu, kad atvykusi tarnybos komanda bendram tikslui kartu suburia skirtingus administracijos skyrius, paskatina stipresnį jų tarpusavio bendradarbiavimą. Be to, paaiškina, kokiais atvejais ir kaip skirtingos institucijos galėtų bendradarbiauti sprendžiant tas pačias problemas.

Skaičiavimai rodo, kad, lyginant šių ir praėjusių metų pusmečius, socialinės pašalpos gavėjų mažėja. Vis dėlto tam, kad jų mažėtų dar daugiau, t.y. mažėtų ir piktnaudžiavimas parama, trūksta individualių atvejų analizės, dažnesnių buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimų, kartais - ir bendradarbiavimo tarp institucijų (Darbo biržos, Darbo inspekcijos, Mokesčių inspekcijos...). Tenka pripažinti ir tai, jog trūksta motyvacijos aktyviau tikrinti gavėjus, nes tam reikia įdėti daugiau pastangų, daugiau darbo, o finansinio paskatinimo, kitaip nei bandomajame projekte dalyvaujančiose savivaldybėse, nėra. Norėtume, kad viena iš pagrindinių motyvacijos priemonių būtų visų bendras siekis didesnio socialinio teisingumo, nes jo turime siekti vienareikšmiškai. Tačiau spręsime ir kaip būtų galima finansiškai motyvuoti savivaldybes savo jėgomis mažinti piktnaudžiavimą parama ir ją skirti tik tiems, kam ji iš tiesų reikalinga, o ne tiems, kam ji yra, pavyzdžiui, tik priedas prie nelegalios veiklos ir nelegalių pajamų.

- Ar kai kurie paramos gavėjai nemano, jog visuomenei naudinga veikla yra atidirbimas už gaunamą paramą, ir tai nėra teisinga?

- Manančių, kad visuomenei naudinga veikla yra atidirbimas už gaunamą paramą, pasitaiko. Tačiau reikia suprasti, kad visuomenei naudinga veikla yra naudinga pačiam žmogui, nes tai yra žingsnis integracijos į darbo procesą link. Tai ypač aktualu ilgalaikiams bedarbiams. Be to, nereikia įsivaizduoti, jog visuomenei naudinga veikla - būtinai gatvių šlavimas, žolės pjovimas ir panašiai. Šią veiklą galima pritaikyti prie žmogaus išsilavinimo, gebėjimų - galbūt jis gali mokyti vaikus skambinti gitara ar padėti senelių namų gyventojams aktyviai leisti laisvalaikį, prisidėti prie kultūros, sporto renginių organizavimo.

- Kaip minėtoje, Socialinės pagalbos tarnyba pati tikrina problemines, įtarimų keliančias bylas. Su kokiomis situacijomis susiduriama?

- Būtent individualių atvejų analizė geriausiai ir padeda atsijoti netikslinius paramos gavėjus. Pasitaiko atvejų, kai dokumentai tvarkingi, regis, parama iš tiesų priklauso, tačiau nuvykus pas paramos gavėją į namus, pakalbėjus su kaimynais, kartais - ir šeimos nariais, išaiškėja, kad realybė toli gražu nesutampa su pateiktais dokumentais. Štai, pavyzdžiui, komanda apsilankė vienos šeimos, gaunančios socialinę pašalpą, nurodytoje gyvenamojoje vietoje, o ten statomas namas, trys statybininkai kaip mat puola slėptis. Kitu atveju, apsilankius oficialiai bedarbio ir negaunančio pajamų paramos gavėjo namuose žmona nurodė, kad vyras šiuo metu darbe, dirba autoservise. Dar kitu atveju moteris teigia gyvenanti ir auginanti vaiką viena, o vaikas, socialinės darbuotojos paklaustas, kur jūsų šuniukas (mat kylant į butą buvo prasilenkta su vyru, vedinu šuniuku), atsako, jog "tėtis ką tik išvedė jį į lauką pasivaikščioti". Tik patikrinus buitį, realias gyvenimo sąlygas, kilus įtarimams kreipusis į kitas institucijas dėl bendradarbiavimo, bus galima mažinti atvejų, kuomet parama gaunama apgaule, skaičių.

- Ar į Socialinės pagalbos tarnybą gali kreiptis gyventojai?

- Ne tik gali, bet ir kviečiame tai daryti. Yra sukurtas specialus elektroninio pašto adresas [email protected], kuriuo galima susisiekti su mobilios specialistų grupės nariais, pateikti rūpimus klausimus, pasiūlymus, pranešti apie galimus piktnaudžiavimo pinigine socialine parama atvejus, pasidalyti teigiamais pavyzdžiais.

Raginu visus netylėti ir nesitaikstyti su piktnaudžiavimu parama. Būkime visuomeniški, būkime socialiai teisingi. Juk užkirtus kelią neteisėtam lėšų įsisavinimui bus daugiau galimybių padėti tiems, kam pagalba išties reikalinga.

- Dėkoju už pokalbį.

Kalbėjosi Virginija Vervečkaitė.