Minimalios algos pakėlimas – it peilis smulkiosioms įmonėms

Verslininkai teigia sunkiai išgyvensiantys, jei toks sumanymas būtų palaimintas šalies vadovų.

Socialdemokratų lyderis Algirdas Butkevičius tikisi, jog kitąmet minimali mėnesinė alga bus padidinta iki 1 tūkst. litų. Tačiau toks sprendimas, pasak verslininkų, mažas įmones gali priartinti prie bankroto slenksčio.

Valdžia nesiorientuoja į mažus

Palangos taksistas Eugenijus Balčiūnas, turintis savo įmonę, mano, kad ir anksčiau buvo galima kelti minimalią algą. Jam asmeniškai tai problemų nesukelia.

Neigiamai naujosios valdžios ketinimus vertina indų ir senienų parduotuvės savininkė Virginija Lekienė. „Minimalios algos pakėlimas iki tūkst. litų man būtų labai sunki našta. Tektų daugiau dirbti pačiai. Turiu dvi pardavėjas, per žiemą vos išsilaikome, - pasakojo verslininkė. - Žinoma, mano darbuotoja džiaugiasi, klausia, nuo kada pakils atlyginimas. Aš jai sakau: „Prašau padėti ant mano stalo verslo planą, kaip padidinti apyvartą, kai sugalvosi, tada ir galėsiu duoti didesnį atlygį, nebūtų gaila. Sunku ką nors padaryti, kai šiuo metu Palangoje nėra žmonių“.

Jeigu kitąmet minimali alga vis dėlto būtų padidinta, V. Lekienė svarstė, jog tektų pardavėjoms leisti dirbti tik dvi dienas per savaitę, daugiau triūstų jiedu su vyru.

„Valdžia nesiorientuoja į tokius kaip mes, mažiukus, matyt, rūpinasi didesniais. Aš neįsivaizduoju, kaip laikosi duonos, mėsos gamintojai. Mano prekės – indai, senienos – yra ne pirmo būtinumo, tad turiu sugalvoti, kaip išgyventi per žiemą iki vasaros. Reikės kaip nors suktis...“ - atviravo pašnekovė.

Tektų atleisti darbuotojus

Transporto paslaugų įmonės savininkas Kazys Motiejauskas, paklaustas, kaip vertina valdžios planus, atsakė trumpai: „Blogai“. Jis neslėpė planuojantis savo įmonę perkelti į kitą šalį – Estiją ar Angliją, kuriose yra mažesni mokesčiai.

„Mes uždirbame, bet nusibodo didžiulės rinkliavos, o dar planuoja įvesti turto mokesčius, be to, Palangoje labai dideli žemės mokesčiai“, - skundėsi verslininkas. Jis prisipažino neįsivaizduojantis, iš kur valstybė paims pinigų algoms didinti, negi ryšis sumažinti socialinę paramą? „Manau, jie į valdžią todėl ir pateko, kad pažadėjo minimalią algą pakelti iki 1000 Lt, bet, mano nuomone, realiai tai sunkiai įmanoma, smulkios įmonės neišgyventų. Jei vis dėlto toks sprendimas būtų patvirtintas, tektų atleisti žmones ar įdarbinti juos puse etato – kito kelio nebūtų“, - svarstė K. Motiejauskas.

UAB „Palangos klevas“ vyriausiasis buhalteris Eimutis Židanavičius taip pat mano, kad minimalios algos pakėlimas turėtų neigiamų pasekmių ekonomikai. „Įplaukų įmonėms nepagausėtų, o sąnaudos būtų didesnės. Tai gali paskatinti bedarbių skaičiaus padidėjimą. Pavyzdžiui, jei vadovas samdo tris pagalbinius darbuotojus, jis bus priverstas arba sumažinti darbo krūvį – palikti po pusę etato – arba nors vieną atleisti. Tai ypač aktualu pajūriui, kuris žiemą merdi“, - kalbėjo buhalteris.

Jo manymu, esą būtų protingiau, jeigu valdžia paliktų tuo pačius atlyginimus, bet sumažintų mokesčius. „Suprantama, valdantieji savo programoje įsipareigojo pakelti minimalią algą, tad turi įvykdyti, bet ekonomikai tai atsilieps neigiamai“, - tikino pašnekovas.

Dalis užmokesčio „pasislėps šešėlyje“

Nacionalinės buhalterių asociacijos (NBA) atstovų nuomone, padidinus minimalią mėnesinę algą (MMA) iki 1000 Lt, verslo įmonėse šio pokyčio įtaka tiek išmokamam darbo užmokesčio dydžiui į rankas, tiek mokesčiams bus minimali arba net šiek tiek neigiama. Kodėl? „Nes dalis dabar oficialiai išmokamo atlyginimo „pasislėps šešėlyje“. Didžiausios įtakos tam darys mažuose miesteliuose ir kaimuose veikiančios įmonės – ypač tose vietovėse, kur tik kelios bendrovės arba yra tik vienintelis darbdavys. Reali alga neišaugs ir tam tikrose verslo šakų (tekstilės, siuvimo, medienos apdirbimo), paslaugų (valymo, maitinimo, viešbučių) įmonėse, - buhalterių vardu kalbėjo NBA vadovas Arturas Tankevičius. - Vėl prasidės „katės ir pėlės“ žaidimai – įmonės žymės darbuotojams ne visą darbo laiką, nemokamas atostogas, neatvykimą į darbą administracijai leidus. Beveik neabejojame, kad bendra išmokama suma į rankas – oficiali alga + vokelis – nepasikeis. Bet ar tai yra šio pakėlimo tikslas? Mūsų nuomone, reikia žiūrėti plačiau – norime ar nenorime ištraukti iš šešėlio „vokelius“ ir juos „nubalinti“? Jeigu ne – tai dabartinis žingsnis (didinti MMA) kaip tik gali padidinti tą šešėlį“.

Jis priminė, kad Lietuvoje nuo darbo užmokesčio skaičiuojami mokesčiai yra vieni didžiausių Europos Sąjungoje (ES) ir Europos ekonominėje erdvėje (ES šalys, Šveicarija, Norvegija). Šiuo metu beveik 42 proc. mokesčių ir socialinių įmokų pavidalu pasiima valstybė. Daugiau ES šalyse valstybė gauna tik Belgijoje – jai atitenka 49,7 proc., Vokietijoje – 48,6 proc. ir Prancūzijoje – 46,5 proc. darbo užmokesčio fondo

„Ir finansų ministrė Ingrida Šimonytė pripažino, kad darbo apmokestinimas yra per didelis. Kas pasikeitė? Nieko... Jokių sprendimų priimta nebuvo, - sakė A. Tankevičius. - Ir nors „Sodra“ bando įtikinti, kad 31 proc. yra ne darbuotojo mokestis, o darbdavio, mes puikiai suprantame, kad jį moka ne asmeniškai darbdavys, paėmęs pinigus iš asmeninės spintelės, o įmonė, kuri juos turi uždirbti“.