Miestas ragins pildyti spalvotuosius varpelius

Penktadienį penkių Klaipėdos mokyklų - "Žaliakalnio", S. Dacho, "Pajūrio", "Verdenės" ir Vydūno - mokiniai po pamokų pasklis po visą miestą nešini dviem tūkstančiais "žaliųjų" lipdukų. Jie bus klijuojami ant antrinių žaliavų bei mišrių atliekų konteinerių ir skelbs, kokias šiukšles dera mesti į atitinkamus konteinerius, o kurių - nevalia.

Šia ekologine akcija pradedama Visuomenės švietimo atliekų klausimais programa, parengta uostamiesčio savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus. Šiemet pagal ją numatytos dar penkios priemonės bei renginiai.

Pasak Aplinkos kokybės skyriaus vyriausiosios specialistės Renatos Chockevičienės, daugelis atliekų nerūšiuotos suverčiamos maišais, nors dalį jų būtų galima sėkmingai perdirbti.

"Rūšiavimo įgūdžių dažnai stokoja vyresnio amžiaus žmonės. Įgūdžiai įgyjami nuo mažų dienų, todėl jaunoji karta, skleisdama ekologiškas idėjas, ragins jas palaikyti ir savo tėvus, senelius", - sakė ji.

Tai, jog gyventojai ne visada susigaudo, kokioms atliekoms yra skirti antrinių žaliavų konteineriai, rodo ir bendrovės "Švaros diena" pateikiami skaičiai. Perrūšiavus į sąvartyną tenka pašalinti apie 13 proc. stiklo, 20 proc. popieriaus ir 32 proc. plastiko konteineriuose surinktų atliekų.

Pasak R. Chockevičienės, Vyriausybė neįpareigoja savivaldybių pasiekti kokių nors antrinių žaliavų surinkimo normų, tačiau bet kokiu atveju raginti ir šviesti žmones reikia, nes aktyvumas esąs per mažas. Kuo daugiau atliekų bus rūšiuojama ir perdirbama, tuo mažiau jų pateks į sąvartyną, ilgesnė bus jo eksploatavimo trukmė.

Viena iš problemų, dėl kurių rūšiavimas neįsibėgėja - nepakankamai išplėtota konteinerių infrastruktūra.

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras (KRATC) atkreipia dėmesį, kad gyvenamuosiuose daugiabučių namų rajonuose turėtų būti ne mažiau kaip po vieną antrinių žaliavų konteinerių aikštelę 600 gyventojų. Šiuo metu mieste iš viso yra apie 220 tokių aikštelių, t. y. viena aikštelė tenka maždaug 819 gyventojų.

Pasak R. Chockevičienės, bėgant laikui konteinerių netgi šiek tiek mažėja - vieni sudega, kitiems dar kas nors atsitinka. Aplinkos ministerija yra pažadėjusi aprūpinti miestą reikiamu skaičiumi antrinių žaliavų konteinerių, skelbiami ir viešieji pirkimai, tačiau patys konteineriai turėtų atkeliauti ne anksčiau nei po metų.

Kitais metais Klaipėdos regione numatyta pradėti statyti aikšteles kompostuojamoms, didžiosioms ir kitoms atliekoms surinkti. KRATC viliasi, jog situacija tuomet pagerės, nes žmonės nemokamai ir civilizuotai galės atsikratyti visų nereikalingų daiktų.

KRATC atkreipia dėmesį ir į tai, kad teisės aktų normos turėtų būti sureguliuotos taip, kad ekonomiškai naudingiau būtų antrines žaliavas rūšiuoti, surinkti ir perdirbti, negu jas šalinti sąvartyne kaip mišrias komunalines atliekas. Kol nebus uždėta finansinė atsakomybė gamintojams arba importuotojams, atliekų tvarkymo sistema esą nefunkcionuos taip, kad skatintų antrinių žaliavų rūšiavimą ir perdirbimą. Pažangiose Vakarų Europos šalyse nerūšiuojantiems taikomos sankcijos, pavyzdžiui, didesni mokesčiai.

Pasak Arvydo Piepaliaus, KRATC analitiko, Klaipėdos mieste iš bendro komunalinių atliekų kiekio išrūšiuotos antrinės žaliavos sudaro apie 10 procentų.

"Kiek reikėtų pasitempti, kad vykdytume Europos Sąjungos normas? Nelabai įmanoma palyginti valstybes su ilgametėmis rūšiavimo tradicijomis ir Lietuvą, kuri tik kuria europietišką atliekų tvarkymo sistemą. Europos Sąjunga mūsų atžvilgiu nėra labai griežta - mums sistemos pertvarkai duota laiko iki 2020 metų, kai mažiausiai pusė popieriaus, metalo, plastiko ir stiklo atliekų būtų paruošiamos pakartotinai naudoti ir perdirbti", - sakė jis.

Pasak A. Piepaliaus, rūšiavimas būtinas: "Čia ne Europos Sąjungai reikia, o mums patiems, kad neterštume savo planetos, taupytume gamtos išteklius. Rūšiavimas - kiekvieno piliečio pareiga. Nerūšiuoji - terši savo kiemą, miestą, nuodiji orą, žemę, vandenį. Dabartinei suaugusiųjų kartai niekas to neaiškino, todėl aplinkosauginis švietimas, informavimas apie rūšiavimą yra ypač būtinas."