Miestas nevertina neįgaliųjų

Uostamiesčio neįgaliųjų socialinė įmonė "Eurotela" pranešė būsianti priversta iš darbo atleisti 6 neįgalius žmones, jei miesto savivaldybė nefinansuos jų tolesnio darbo. Įmonės atstovai be kita ko perspėja, kad tokiu atveju mieste nebebus užtikrintas miestiečių saugumas.

Nuo liepos 1-osios neįgaliųjų socialinių įmonių "Lyderio akademija" ir "Eurotela" darbuotojai Klaipėdos mieste stebėjo 57 vaizdo kameras, kurios turi užtikrinti miestiečių saugumą. Vaizdo kameras stebėjo 6 fizinę negalią turintys žmonės.

Šiuo projektu norėta parodyti, kad neįgalūs žmonės puikiai gali dirbti valstybiniame sektoriuje. Projektas įmonėms atsiėjo kone 60 tūkst. litų.

Pasak "Eurotelos" vadovo Nerijaus Briedžio, visą šį laiką buvo atliekamas monitoringas. Jis parodė, kad neįgalūs žmonės savo darbą atlieka labai gerai.

"Anksčiau kameras stebėdavo policijos pareigūnai. Šias funkcijas perėmus neįgaliesiems efektyvumas padidėjo 25 procentais. Policija buvo patenkinta neįgaliųjų darbu. Be to, tai buvo puiki galimybė neįgaliuosius integruoti į visuomenę", - pasakojo N. Briedis.

Tačiau neįgalieji gali būti išvaryti, mat, nepaisant pakartotinio "Eurotelos" ir "Lyderio akademijos" kreipimosi, Klaipėdos miesto savivaldybė atsisakė finansuoti negalią turinčių žmonių darbą, pareiškė N. Briedis.

Jo teigimu, iš savivaldybės prašoma kas mėnesį skirti bent po 7 tūkst. litų.

Klaipėdos miesto savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Liudvikas Dūda komentavo, kad anksčiau nėra buvę tokios praktikos, dėl to esant krizei nėra iš kur paimti pinigų.

"Kadangi dabar kilo toks ažiotažas, gal ir vėl iš naujo bus svarstoma galimybė ieškoti pinigų", - sakė L. Dūda.

Jei visgi pinigų neatsirastų, kamerų stebėjimo funkcijas vėl perimtų policijos pareigūnai.

"Juk dabar realiai mažinami policininkų etatai, tad likusiems atsiranda daugiau darbo. Vargu, ar jie šį darbą galės atlikti taip efektyviai. Be to, šalyje didėja nusikalstamumas. Negi neįmanoma per metus skirti 80 tūkstančių litų tam, kad žmonės mieste būtų saugesni", - stebėjosi N. Briedis.

Jis pabrėžė, kad Kauno mieste vaizdo kameras stebi 12 neįgalių žmonių. Jų atlyginimams lėšų skiria šio miesto savivaldybė.

Tuo metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas spaudai Albinas Strumyla suabejojo teiginiu, kad neįgalieji dirba geriau nei policininkai.

"Žinoma, nėra laisvų policininkų, kurie galėtų stebėti vaizdo kameras. Abejoju, kad būtų ieškoma naujų darbuotojų. Suktumėmės iš tų pačių resursų", - prognozavo A. Strumyla.

Manoma, kad tokiu atveju policijos budėtojų dalyje vėl dirbtų du pareigūnai, kurie tuo pat metu turėtų stebėti ir vaizdo kameras. Tokia praktika buvo taikoma iki tol, kol šią funkciją perėmė neįgalieji.

Edita GUDAVIČĖ