Metų pradžia drebina bankrotais

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ skelbiamais duomenimis, šių metų sausį įregistruoti 199 įmonių Lietuvoje bankrotai. Tai lenkia praėjusių metų vidurkį 66 bankroto atvejais. Nei pernai, nei užpernai nebuvo nė vieno mėnesio, kad bankrutuotų tiek daug įmonių. Prasčiausias pernai buvo rugsėjis - 148 bankrotai. Užpernai blogiausias buvo spalis - 162 bankrotai. Šiemet jų skaičiumi pasižymi ne tik sausis, bet ir vasaris - 180 bankrotų. Iš jų labiausiai nesisekė mažmeninės prekybos įmonėms - 31 bankrotas.

„Prie bankrotų pagausėjimo prisidėjo ir Rusijos embargas. Tačiau nuo jo labiausiai nukentėjo net ne maistininkai, o smulkieji vežėjai. Stambūs maistininkai sugebėjo pakeisti savo produkcijos realizavimo rinkas. Stambesni vežėjai, kurie turi vilkikus, atitinkančius europinius standartus, dabar veža į Europą. O ką daryti tiems, kurie turi senus vilkikus ir jų verslo niekas nenori kredituoti, nes jis atrodo rizikingas? Jie tegali vežti į buvusią Sovietų Sąjungą, ypač į Rusiją. O į Rusiją krovinių nebėra“, - konstatavo „Creditreform Lietuva“ vadovas Saulius Žilinskas.

Pasak jo, pagrindinė pagausėjusių bankrotų priežastis - per ilgą laiką susikaupusios finansinės įmonių problemos.

„Štai kad ir su stambiaisiais vežėjais. Taip, jie perkėlė verslą į Europą. Bet pelno normą smarkiai nusirėžė. Kai yra maža pelno norma, tu gali kažkiek dirbti, tačiau kai balansuoji ant ribos, gali prieiti prie bankroto“, - sakė S.Žilinskas.

Tačiau jis labiau linkęs sureikšminti ne neigiamus, o teigiamus dalykus, vykstančius versle.

„Pirmą kartą Lietuvos istorijoje įmonių, sukūrusių darbo vietas, skaičius šalyje jau pasiekė 100 000. O tai reiškia, kad, nepaisant padaugėjusių bankrotų skaičiaus, į biudžetą vis tiek bus surinkta daugiau mokesčių“, - konstatavo S.Žilinskas.

Minėtos įmonės darbu aprūpina daugiau nei 1,32 mln. Lietuvos gyventojų. Per ketverius metus tokių darbdavių skaičius išaugo daugiau kaip 13 tūkst.

Pasak „Creditreform Lietuva“ verslo analitikės Alinos Rauktytės, tai, kad 100 tūkst. įmonių turi darbuotojų, yra labai reikšmingas skaičius.

„Nors viešojoje erdvėje dažniau pranešama, kiek įregistruota naujų verslų, būtent verslų, turinčių darbuotojų, statistika yra kur kas svarbesnė ir tikslesnė. Juk nemažai kažkada įregistruotų įmonių taip ir nepasamdė nė vieno darbuotojo arba neteko jų nepavykus verslui, o vis dar figūruoja Juridinių asmenų registre kaip veikiančios“, - paaiškino A.Rauktytė.

Artūras MACKEVIČIUS, Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos vicepirmininkas

Viena iš priežasčių, kodėl šiemet bankrutuoja vis daugiau įmonių, ypač smulkių parduotuvių, - nepasverti politiniai sprendimai, ypač staigiai keliant minimalią mėnesio algą. Mažmeninėje prekyboje darbo jėga sudaro didžiąją išlaidų dalį. Eita ne nuo to galo. Tarptautinio valiutos fondo duomenimis, darbo jėga Lietuvoje apmokestinta bene daugiausia Europoje, o gal net ir pasaulyje. Stambus kapitalas beveik nemoka pelno mokesčio, beveik neapmokestinti dividendai, brangus turtas.

O viskas sukeliama ant mažai uždirbančiųjų.

Štai ir „Sodros“ mokesčių „lubas“ nori įvesti daugiausiai uždirbantiesiems. O kai didinama minimali alga, būtinai „pamirštama“ didinti neapmokestinamąjį dydį. Todėl santykinai mažiausiai uždirbantieji mokesčiams išleidžia didžiausią pajamų dalį.

Antras dalykas, kodėl mažosios parduotuvės bankrutuoja, - nevaldoma didžiųjų prekybos tinklų plėtra. Didieji prekybos tinklai, pirkdami produkciją iš žemdirbių ir kitų tiekėjų, siūlo itin mažą kainą, nes perka dideliais kiekiais. Paskui užsideda 60-120 proc. antkainį, bet vis tiek gali palaikyti mažesnes kainas nei mažos parduotuvės, kurioms tiekėjai prekes suteikia daug brangiau. Todėl žmonės dažniau renkasi variantą kartą per savaitę apsipirkti prekybos centruose - visai savaitei. Politikai nepagalvoja, kad, sukūrus vieną darbo vietą prekybos centre, prarandamos 6-7 kitur. Nes tada užsidaro mažosios parduotuvėlės, kepyklėlės, jai teikiančios produkciją, ir t.t.

Ir galiausiai visas mažas parduotuvėles pribaigs Seimo nario Antano Matulo siūlymas (jei tik jam bus pritarta) drausti kaimiškoje teritorijoje prekiauti stipresniu nei 15 proc. alkoholiu. Parduotuvė be viso asortimento negalės išsilaikyti. Žmonės, važiuodami į centrus pirkti stipresnio alkoholio, kartu prisipirks ir maisto visai savaitei.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“