Lito laidotuvėms laukiama paskutinės nakties

Darbų daug

Įvedus eurą prekybininkai per naktį turės pakeisti prekių kainas iš litų į eurus. Suskaičiuoti, kaip apvalinti sumas, kai po kablelio išsirikiuos skaičių eilė. Kai parduotuvėje šimtai ar tūkstančiai pavadinimų prekių, tai bus didelis darbas.

Teks keisti buhalterines programas, specialiai dirbti su eurais teks apmokyti buhalterius, pardavėjus.

Prekybininkai, paslaugų teikėjai privalės už savo pinigus samdyti informacinių technologijų specialistus, kad šie perprogramuotų kasos aparatus.

Tokių darbų per vieną naktį į sausio 1-ąją nebus įmanoma atlikti nesirengiant iš anksto.

„Šiaulių kraštas“ išėjo pasikalbėti apie pasiruošimą euro įvedimui su Šiaulių centre dirbančiomis prekybos ir paslaugų įmonėmis.

Neturi net informacijos

„Jokios net ir bendros informacijos, kaip bus ruošiamasi euro įvedimui, nežinome ir negalime pasakyti. Girdėjome, kad lyg nuo spalio 1 dienos reikės užrašyti kainą abiem valiutomis – litais ir eurais. Tai yra viskas, ką mes žinome“, – skėsčiojo rankomis „Valerijono“ vaistinės vedėja Almyra Girdenienė.

Vaistininkės teigimu, tokiems dideliems pasikeitimams turi būti specialūs nurodymai, rekomendacijos, informacija, mokymai. Jų nesant prekybininkai net ir nežino, kaip ruoštis.

A. Girdenienė įsitikinusi, kad įvedant eurą prekybininkai turės labai daug darbo ir nuostolių.

„Informacinių technologijų specialistai gerai uždirbs, nes be jų pagalbos neišsiversime perprogramuojant kasos aparatus. O mokėti teks jiems už tai iš savo kišenės“, – sakė A. Girdenienė.

Vaistininkės teigimu, vaistų kainos, įvedus eurą, neturėtų kilti. „Europoje visose vaistinėse kainuoja vienodai, o manipuliuojama tik maisto papildų kainomis. Lietuvoje kol kas yra kitaip: tas pats vaistas skirtingose vaistinėse kainuoja skirtingai. Taip neturėtų būti. Gal su euro įvedimu ir pas mus atsiras tokia tvarka, kaip visoje Europoje“, – vilties turi A. Girdenienė.

Euro įvedimui nesirengia

Bulvaro kavinukės vedėja, išgirdusi klausimą, kaip ruošiasi euro įvedimui, tik numojo ranka: „Dar niekaip nesiruošiame.“ Rengiasi važiuoti į mokymus apie euro įvedimą ir pasikeitimus prekybininkams.

Nedidelės drabužių parduotuvės savininkė taip pat purtė galvą: euro įvedimui niekaip nesiruošia, mano, kad dar suspės. „O gal to euro iš viso neįves. Kažkodėl tikiuosi, kad liksime lito valstybė“, – dvejojo parduotuvės savininkė.

Bandėme teirautis dar keliose prekybos įmonėse, bet gavome tą patį atsakymą: euro įvedimui dar nesirengia.

Didieji skaičiuoja išlaidas

„Maxima“ komunikacijos vadovė Renata Saulytė perdavė „Šiaulių krašto“ klausimus, kaip didieji prekybos tinklai rengiasi euro įvedimui, UAB „Maxima“ LT generaliniam direktoriui Arūnui Zimnickui.

Vieno didžiausių prekybos tinklų vadovas A. Zimnickas teigė, kad bendras investicijas, kol dar neturi galutinių reikalavimų, ką ir kaip turės keisti, įvedus eurą, įvardyti sunku.

„Siekiant sklandžiai pereiti prie naujosios valiutos, įvertinę mūsų patirtį eurą įvedant kitose Baltijos šalyse, parengėme veiksmų planą“, – teigė A. Zimnickas.

„Mums svarbu užtikrinti skaidrias kainas ir tinkamai apie sąžiningą kainų perskaičiavimą informuoti klientus, parengti darbuotojus darbui su nauja valiuta ir pritaikyti mūsų parduotuvėse esančią IT sistemų įrangą. Dalies investicijų prireiks techniniams pakeitimams – IT, prekybinės bei kitos įrangos pritaikymui darbui su nauja valiuta, perprogramavimui, kainų etikečių perspausdinimui ir panašiems darbams. Kitos bus skirtos žmogiškiesiems resursams, darbuotojų apmokymams klientų, ir darbuotojų informavimui“, – teigė A. Zimnickas.

Pirminiais skaičiavimais, vien tik į kainų etikečių keitimą planuojamos „Maxima Lt“ investicijos sieks 200 tūkstančių litų. „Maxima“ savo lėšomis ketina apmokyti beveik 4000 kasininkų-pardavėjų, parduotuvių vadovų ir apsaugos darbuotojų.

Delsimas brangiai kainuos

„Daugelis galvoja, kad kol nėra galutinio sprendimo iš Europos Tarybos, gal Lietuvoje euro nebus. Nebeabejokime. Liko tik formalios procedūros. Euras Lietuvoje bus, ir tam svarbu kuo greičiau pradėti ruoštis“, – įsitikinusi ekonomistė Rūta Vainienė.

Ji labai stebisi tuo, kad nei prekybininkai, nei valstybinės institucijos euro įvedimui nesiruošia.

„Taip nebus, kad prekybininkai euro laiku neįsives, tik, ilgai delsiant, vėliau labai reikės skubėti, brangiau mokėti ir bus daugiau klaidų“, – mano R. Vainienė.

Latviai euro įvedimui pradėjo ruoštis 2013-ųjų kovą, o pas mus jau birželio vidurys.

„Latvijoje visos valstybinės institucijos jau kovą turėjo visą informaciją apie tai, kaip Latvijoje bus įvedamas euras“, – sakė R. Vainienė.

Neišvengs klaidų

„Nors daugelis prekybininkų puikiai moka matematiką ir aritmetiką, bet daugiausia, pavyzdžiui, Latvijoje padarytų pažeidimų įsivedant eurą – kainų perskaičiavime ir apvalinime. Antroje vietoje – neteisingai paskelbtos dvi kainos“, – klaidas minėjo ekonomistė.

„Dar viena svarbi klaida – nepasiliko dokumentų kopijų. Reikia pasilikti absoliučiai visų dokumentų kopijas, nes praeityje buvo viena valiuta, o dabar – euras. Todėl dokumentų kopijos apskaitos litais privalo išlikti“, – patarė R. Vainienė.

Ekonomistė žino, kad iš pradžių atiduodant grąžą taip pat neišvengiama klaidų: atiduodamos ne tos monetos, ne taip suskaičiuojama grąža.

Studento sindromas

Paskutinėmis žiniomis, Europos Tarybos galutinis sprendimas dėl euro įvedimo Lietuvoje bus skelbiamas liepos 23 dieną.

R. Vainienės teigimu, tai yra viena priežasčių, kodėl ir prekybininkai, ir valstybinės institucijos neskuba.

„Žaidžiamas biurokratinis žaidimas, nors visiems aišku, kad euras Lietuvoje bus“, – teigė R. Vainienė.

Kita delsimo priežastis, jos nuomone, amžinas studento sindromas, kai viskas paliekama paskutiniai nakčiai.

Stambusis verslas eurui esąs pasiruošęs. Delsia tik smulkusis ir vidutinis verslas, savivaldybės, kurios turi priimti Tarybų lygmenyje nemažai sprendimų dėl savivaldybių įmonių, valstybinės institucijos.

„Reikia paruošti visą komunalinį ūkį – vandens, šilumos, viešąjį transportą“, – skaičiavo darbus R. Vainienė.

Eurų paketas

Ekonomistės teigimu, pirmąsias 15 dienų po sausio 1 dienos visos įmonės, kurios prekiauja su gyventojais, turės grąžą atiduoti eurais.

„Įmonės turės gauti eurų pradinei grąžai atiduoti. Vadinasi, įmonės turės turėti dvigubas pinigų sumas, jas atskirai saugoti atskiruose stalčiuose atskirai abiem valiutoms – litams ir eurams“, – sakė ekonomistė.

R. Vainienė įmonėms pataria imti kuo daugiau smulkaus nominalo eurų, kad būtų galima atiduoti grąžą.

„Patirtis iš kitų šalių, kurios jau įsivedė eurą, rodo, kad bus prekiaujama standartiniais eurų rinkiniais. Tie rinkiniai parankūs gyventojams, bet neparankūs įmonėms. Todėl įmonėms jų geriau nepirkti. Įmonėms reikia pagal savo praktiką įsivertinti, kokio nominalo eurus imti“, – patarė ekonomistė.

Manoma, kad būtent nuo rugpjūčio 22 dienos, o ne nuo spalio 1, kaip kad daugelis klaidingai mano, praėjus trisdešimčiai dienų po Europos Tarybos sprendimo dėl euro įvedimo Lietuvoje, prekių ir paslaugų kainos turės būti skelbiamos abiem valiutomis. Taip gyventojai pratinsis prie eurų.

Dauguma seminarų – nemokami

Ekonomistės teigimu, valstybinės tarnybos daugiausia mokomųjų seminarų dėl euro įvedimo planuoja tik antroje metų pusėje.

Dauguma seminarų, pasak R. Vainienės, bus nemokami, tačiau nemokami seminarai labiau agitacinio pobūdžio, nei mokami. Nemokamus seminarus planuoja ir Valstybinė mokesčių inspekcija.

„Rugsėjį visi seminarai bus užtvindyti. Tada jau reikės labai įtemptai dirbti. Kalbėjau ir su kasos aparatų tiekėjais. Jie ragina įmones, prekybininkus kreiptis į juos jau dabar, bet nesikreipia. O paskui puls visi vienu kartu. Bet para turi tik 24 valandas. Specialistams juk reikės ir pamiegoti“, – sakė R. Vainienė, pati vedanti seminarus apie euro įvedimą.

Ekonomistės teigimu, ypač delsia provincija. „Norėjome, pavyzdžiui, rengti specializuotą seminarą Alytuje, bet niekas neužsiregistravo“, – sakė R. Vainienė.