Lietuvos skolą numatoma tik didinti (valstybės skolos skaitiklis)

Valstybės skolos skaitliklis

"Lietuvos ekonominė būklė gerėja. Lietuvos Respublikos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010 metais, palyginti su 2009 metais, padidėjo 1,3 proc. Šalies ūkio augimo variklis - eksportuojantys sektoriai, o su vidaus paklausa susijusiuose sektoriuose užfiksuota stabilizavimosi pradžia", - dėstoma Finansų ministerijos parengtame strategijos projekte, kurį trečiadienį svarstys Vyriausybė.

Kad ir kokios būtų optimistinės įžangos, toliau dėstoma, jog centrinės valdžios sektoriaus grąžinimai 2012 metais pareikalaus net 5,1 mlrd. litų, 2013 metais - 4,4 mlrd. litų, 2014 metais - 1,9 mlrd. litų.

"Tos sumos įvardijamos be palūkanų", - "Respubliką" įspėjo tiesioginis projekto rengėjas Finansų ministerijos Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vyr. specialistas Kazimieras Jankauskas.

Pastarasis jo teiginys verčia smarkiai sunerimti. Po kiekvieno didesnio pasiskolinimo Finansų ministerija keičia skolų atidavimo grafiką. Pernai kovą patvirtintame grafike buvo numatyta, kad 2012-aisiais reikės grąžinti 3,9 mlrd. litų skolą, rugsėjį patikslinta, kad grąžintinos skolos dalis 2012-aisiais sieks 3,6 mlrd. litų, o dabar jau per 5 mlrd. litų.

Jei K. Jankauskas neklaidina, kitais metais skolos grąžinimas ir jos aptarnavimas kainuos beveik 7 mlrd. litų, mat pernai buvo apskaičiuota, kad vien palūkanoms 2012-aisiais reikės 1,7 mlrd. litų. Tuo tarpu, pavyzdžiui, į šių metų biudžetą iš viso kartu su ES parama planuojama surinkti 23,8 mlrd. litų. Jei panašūs planai bus ir kitiems metams, tai skolos aptarnavimas suris vos ne trečdalį visų pajamų.

Profesorius, finansų analitikas Rimantas Rudzkis įsitikinęs, kad net ir 5 mlrd. litų valstybės biudžetui būtų itin sunki našta.

"Neabejoju, kad paskolą, kurią reikės grąžinti kitais metais, mes refinansuosime - tai yra persiskolinsime didesnėmis palūkanomis. Tačiau išlaidų mažinimas įvairiose srityse vis tiek bus neišvengiamas. Jei Lietuva nedemonstruos deficito mažėjimo, jai brangs refinansavimas. Tačiau kiti metai - rinkimų į Seimą metai. Išlaidų mažinimo poreikis tikrai bus, tačiau rinkimų metai jį įgyvendinti trukdys. Finansų ministerija sieks mažinimo, o politikai tam priešinsis", - prognozavo R. Rudzkis.

Vyriausybė šį balandį patvirtino Lietuvos 2011 metų konvergencijos programą. Ji nėra guodžianti. Pasirodo, ir ateityje ketinama gyventi skolon. Šiemet suplanuotas 5,3 proc. BVP valdžios sektoriaus deficitas, 2012 metais - 2,8 proc., 2013 metais - 1,8 proc., 2014 metais - 0,8 proc.

Finansų ministerija prognozuoja, kad iki 2014 metų valstybės skola, lyginant ją su BVP, sumažės nuo 38,1 iki 35,4 proc. Tačiau tai mažai guodžia.

"O nominali skola didės", - paaiškino K.Jankauskas. Kitaip tariant, jei skaičiuosime skolą ne pagal BVP, o milijardais, tai ji nepaliaujamai augs.

Gyvenimo gerėjimą ir valdžios sektoriaus deficito mažėjimą Finansų ministerija grindžia esą didėsiančiomis algomis bei mažėsiančiu nedarbu. Įrodinėjama, kad nedarbas nuo 17,8 proc. pernai metų pabaigoje smuks iki 7,8 proc. 2014-aisiais, o metinis darbo užmokesčio fondas šiemet sudarys 24,4 mlrd. litų, kitais metais - 26,8 mlrd. litų, 2013-aisiais - 28,6 mlrd. litų, 2014-aisiais - 31,4 mlrd. litų.

Tačiau strategijoje nėra paminėta, kiek per tą laikotarpį išaugs emigracija ir dėl to sumažės mokesčių mokėtojų, kaip dėl emigracijos bei visuomenės senėjimo pasikeis mokesčių mokėtojų ir įvairių valstybės išmokų (pensijų, bedarbių pašalpų ir pan.) gavėjų skaičius. Finansų ministrės Ingridos Šimonytės tvirtinimu, tai visiškai nesusiję dalykai.

"Kuo čia dėta skolinimosi strategija ir nedarbas, emigracija ar mokesčių mokėjimas?", - "Respubliką" tikino I. Šimonytė.

Strategijoje pateikiama ir daugiau įspūdingų skaičių. Pavyzdžiui, „prognozuojamas Vyriausybės skolinimosi poreikis be taikytinų perfinansavimo rizikos išperkant euroobligacijų emisijas valdymo priemonių 2012-2013 metais kasmet sudarys vidutiniškai 9-9,5 mlrd. litų, o 2014 metais - iki 6 mlrd. litų".

Beje, vakar Pasaulio bankas paskelbė labiausiai prasiskolinusių valstybių dvidešimtuką. Lietuva vis didesniais žingsniais artėja prie jų.