„Lietuvos energijos“ atstovas: atsinaujinančią energiją reikia skatinti pamatuotai

Atsinaujinanti energija Lietuvoje sudaro ketvirtadalį energijos balanso ir pastaraisiais metais augo dėl valstybės paramos. Tačiau toliau sprendžiant, kaip Lietuvoje turėtų plėtotis atsinaujinanti energija, reikėtų įvertinti, ar jį suteiktų naudos šalies ekonomikai, sako „Lietuvos energijos“ Rinkos reguliavimo vadovas Vytautas Rimas.

Jis interviu naujienų agentūrai ELTA teigė, kad parama tiek vėjo energetikai, tiek biomasės sektoriui turėtų būti aiškiai įvertinta ir netapti našta vartotojams.

„Viskas, ką tu darai energetikoje, turi būti ekonomiškai efektyvu ir pagrįsta“, - interviu Eltai sako V. Rimas.

Pati „Lietuvos energija“ pernai iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) pagamino 589,2 gigavatvalandės elektros energijos - 21 proc. daugiau negu 2016 metais.

- Lietuva 2020 metams iškeltus atsinaujinančios energetikos tikslus įgyvendino jau 2014 metais, nors realus augimas ir pokyčiai prasidėjo tik 2012-aisiais. Kas lėmė tokį staigų augimą?

- Čia galima dvejopai pasižiūrėti. Kadangi mes nesame labai didelė valstybė su įspūdingai dideliu energijos suvartojimu, iš kiekio pusės šie tikslai nebuvo labai dideli. Tačiau pagrindinis veiksnys, nulėmęs greitą Europos Sąjungos tikslų pasiekimą, turbūt buvo investicijų atsiperkamumas, kuris buvo numatytas per „feed-in“ tarifus.

Norinčių investuoti į atsinaujinančią energetiką buvo daug, todėl būtų keista, jei šių tikslų nebūtume pasiekę. Patys žinome, kad valstybė vienu metu net keitė įstatymus, nes išsigando, kad dėl masinės saulės energijos plėtros bus sukurta per didelė našta elektros energijos vartotojams.

Mes, Lietuva, nuo 2011 metų į atsinaujinančią energiją per vietinius paramos mechanizmus esame investavę daugiau nei 450 mln. eurų, kas yra reikšminga suma, todėl paramą AEI galime vadinti pagrindine priežastimi, kodėl ES tikslai buvo įgyvendinti anksčiau laiko.

- O kaip atsinaujinančios energetikos plėtra veikia šalies ekonomiką, ar dėl jos plėtros ūkis auga?

- Manau, kad bendrai energetika, atsinaujinanti ar ne, visuomet daro vienokią ar kitokią įtaką BVP. Vėjo atveju, jeigu mes perkame technologiją iš užsienio, mūsų pinigai įprastai iškeliauja į kitą šalį, todėl didesnė įtaka sukuriama tų šalių ekonomikai, kur šios investicijos nukeliauja. Mes pastatome jėgaines, remontuojame jas, naudojame savo darbo jėgą, tačiau pagrindinė investicija yra į kapitalo išlaidas, kuri nukeliauja į užsienį, todėl įtaka BVP sąlyginai nėra labai didelė.

Biokuro atveju, kuo toliau, tuo mes vis labiau garsėjame, kad turime puikių biokuro technologijų, toliau norima investuoti į šį sektorių, todėl pinigai, sukurti šio sektoriaus mokslinių tyrimų ir plėtros pusėje lieka pas mus, taip pat naudojame vietinius gamtinius išteklius, todėl sukuriama tam tikra visa vertės grandinė, daranti teigiamą įtaką BVP. Tačiau nereikia pamiršti, kad miškininkystės sektorius sąlyginai nėra aukštos pridėtinės vertės sektorius, todėl jame juda sąlyginai nedidelės apimties pinigai, todėl šio sektoriaus įtaka BVP nėra tokia didelė, kokia galėtų būti, tačiau įtaka ekonomikai daroma vienareikšmiškai.

Bendrai AEI sektoriaus įtaka BVP yra ganėtinai sudėtingai apskaičiuojamas dydis. Per VIAP biudžetą išleidžiamos lėšos daro neigiamą įtaką BVP, tačiau elektros energiją mes vienaip ar kitaip suvartojame, kas turi teigiamos įtakos BVP. Taip pat naudojant AEI, o ne importuojant gamtines dujas, yra daroma teigiama įtaka BVP dėl sumažėjusio gamtinių dujų importo, sumažėjusių CO2 apimčių ir pan., tačiau nereikia pamiršti, kad dalis pinigų dėl investicijų iškeliauja ir į užsienio šalis (vėjo atveju). Visa tai - ganėtinai sudėtinga matematika.

- Jūsų manymu, ar atsinaujinančią energiją reikėtų papildomai skatinti, investuoti į jos plėtrą?

- Tai sudėtingas klausimas. Aš manau, kad viskas, ką tu darai energetikoje, turi būti ekonomiškai efektyvu ir pagrįsta. ES tikslus pasiekėme, dabar siekiame būti konkurencingi, tad ar valstybei vardan to, kad pasigamintume daugiau elektros energijos iš vėjo, reikia ir toliau skirti paramą šiam sektoriui, - turbūt ne, nes tai visiems kainuotų, o pridėtinė to vertė bent šiuo metu nėra aiški.

Rinkoje situacija kol kas tokia, kad dalis investuotojų, kurie ketina investuoti į vėjo energetiką, išgirdę, kad nebus paramos šiam sektoriui, stojasi piestu. Aš asmeniškai manau, kad jeigu nėra ekonominio pagrįstumo ar kitų pateisinamų priežasčių, papildomai sektoriai neturėtų būti skatinami.

Pasiekus ES tikslus, vargu ar vartotojai šiuo metu norėtų mokėti 5-10 proc. didesnius tarifus tam, kad galėtume pasivadinti „žalia“ šalimi, nebent tam būtų tikrai pateisinamos priežastys. Valstybė galbūt galėtų rasti būdų skatinti tolesnę šių sektorių mokslinių tyrimų plėtrą, kas sukurtų šaliai teigiamą ekonominę naudą ilguoju laikotarpiu, o finansinis šių sektorių skatinimas turėtų būti vykdomas tik turint labai stiprių argumentų.

- Kalbant apie dabartiniame energetikos strategijos projekte iškeltus tikslus iki 2050 metų iš AEI pagaminti 80 proc. energijos, kaip juos vertintumėte?

- Aš strategiją skaičiau kelis kartus labai detaliai, mačiau, kaip ji kito. Ji yra labai ambicinga, daug skambių frazių ir tikslų yra visuose sektoriuose, tačiau šiuo metu nėra strategijos įgyvendinimo priemonių planų, todėl perskaičius šią strategijos versiją, sunku susidaryti vaizdą, kaip strategijoje nurodyti tikslai bus įgyvendinami, taip pat įdomu tai, kad didieji tikslai nukeliami 2030 ir 2050 metams, todėl 2020 metams planuojamus pasiekti rezultatus norėtųsi matyti aiškiau ir vienodai iš visų suinteresuotų pusių.

Strategijoje planuojama, kad mes, Lietuva, plėtosime atsinaujinančią energetiką, kuri bus skatinama finansinėmis ir nefinansinėmis priemonėmis, oro linijas keisime į kabelius ir pan., bet tuo pačiu teigiama, kad turėsime labai konkurencingą elektros energijos tarifą, mažinsime energijos perdavimo ir skirstymo operatorių kaštus ir pan. Atitinkamai kyla klausimas, kaip mes visus šiuos tikslus sugebėsime įgyvendinti ir subalansuoti, nes didžioji dalis strategijoje nurodytų tikslų reikalaus investicijų, kurios darys įtaką galutinės energijos bei skirtingų energijos dedamųjų kainoms. Dėl šių priežasčių aš asmeniškai labai laukiu strategijos įgyvendinimo priemonių planų, susijusių diskusijų, į kurias, tikiuosi, bus įtrauktos visos suinteresuotosios šalys.