Lietuvos BVP pirmąjį ketvirtį galėjo augti 3,0 proc.

Pernai metų augimo tempo veikiausiai nepavyks išlaikyti, tad stebėsime natūralų plėtros lėtėjimą. Vartotojų paklausa ir toliau prisidės prie bendro ūkio augimo, tačiau kaip galima spręsti iš mažmeninės prekybos pokyčių, inercija mažėja, o nedarbo lygis lieka didelis. Kita vertus, pramonės augimas tebėra geras, net jei ir matome svyravimų. Tačiau svarbiausia, kad pirmąjį ketvirtį vartotojų pasitikėjimo ir ekonominio vertinimo rodikliai sėkmingai kilo į viršų. Tai leidžia manyti, kad mūsų ūkio subjektai – tiek įmonės, tiek gyventojai – nemato didesnių grėsmių ir yra nusiteikę pozityviai.

Išorinė aplinka toliau lieka nepalanki, tačiau atsparumą euro zonos recesijai Lietuva vis dėlto įgijo. Nuogąstauti gali priversti Rusijos, didžiausios Lietuvos eksporto partnerės, ekonomikos prognozės. Neseniai Rusijos valdžia prabilo apie galimą recesijos riziką dėl silpnesnės energetinių resursų paklausos Vakarų Europoje. Ir į šią grėsmę verslui būtų pravartu atsižvelgti.

Per visus 2013 metus Lietuvos ekonomika gali augti 3,0 proc. ir bus judama link prieškrizinio BVP lygio. Tai bus vienas didžiausių augimo tempų Europos Sąjungoje. Be Rusijos, Lietuva daugiausia eksportuoja į šiuo metu gana tvirtai laukiamos plėtros požiūriu atrodančias šalis – Latviją ar Estiją, kurių BVP taip pat šiemet augs apie 3 proc. Didžiausia euro zonos ekonomika ir ketvirta pagal dydį Lietuvos eksporto partnerė Vokietija šiemet taip pat atsispirs nuosmukiui.