Šalies finansų sistema yra stabili, atspari sukrėtimams ir pajėgi veikti labai nepalankiomis aplinkybėmis, bet pasaulio ekonomikos raida reikalauja ypatingo budrumo. Toks vertinimas pateikiamas Lietuvos banko kasmetinėje, naujausioje Finansinio stabilumo apžvalgoje.
Joje nurodytos galimos grėsmės, didžiausi iššūkiai ir rekomendacijos finansų sistemai - didinti bankų kapitalo atsargas, palaikant tvarų kreditavimą, gerinti rizikos ir pačių finansų institucijų valdymo sandarą.
Lietuvos banko valdybos pirmininko Vito Vasiliausko teigimu, įvertinus, kaip šalies finansus paveikė banko "Snoras" žlugimas, išvada vienareikšmė - sistema įrodė esanti stabili. To požymiais jis įvardijo gebėjimą atlaikyti "įvairiausius burbulus" - nekilnojamojo turto, kredito bumo, nepakankamą finansavimo šaltinių diversifikavimą - ir atsparumą šokams, pavyzdžiui: naftos kainų šuoliui, vieno iš rinkos dalyvių nemokumui.
"Pirma žinia, kurią norėčiau pasakyti, kalbant apie 2011 m., yra ta, kad finansų sistema yra stabili. Ir rinkos tai įvertino rekordiškai žemomis palūkanomis", - trečiadienį sakė jis, pristatydamas 2012 m. Finansinio stabilumo apžvalgą.
Didžiausiu sukrėtimu finansų rinkose praėjusiais metais galima būtų įvardinti banko "Snoras" žlugimą, tačiau to poveikis buvo trumpalaikis, be to, jo dabar jau nebesijaučia.
"Akivaizdu, kad tas poveikis buvo. Penkto pagal dydį ir trečio pagal indėlius banko bankrotas tikrai negalėjo nepaveikti mūsų finansų sistemos, tačiau skaičiai, reakcijos rodo, kad poveikis buvo trumpalaikis, o šiuo metu to poveikio nebėra", - sakė V. Vasiliauskas.
Lietuvos finansų sistemos stabilumą pripažino ir indėlininkai. 2012 m. gruodį, nuo banko "Snoras" sustabdymo praėjus vienam mėnesiui, indėlių sistemoje buvo sumažėję vos 1,1 proc. Pažymėtina, jog pastaruoju metu jų stabiliai daugėja, nors Tarptautinio valiutos fondo atlikta 42 finansinių krizių įvairiose šalyse analizė parodė, jog dėl indėlininkų reakcijos vidutinis indėlių sumažėjimas praėjus mėnesiui po sukrėtimo paprastai svyruodavo apie 11 proc.
"Ir indėlininkų elgesio prasme problemos nėra", - pabrėžė Lietuvos banko valdybos pirmininkas.
Jo teigimu, šiuo metu būsto paskolų palūkanos - žemiausios per pastaruosius septynis metus, o bankų pelnas pasiekė prieškrizinį lygį.
"Bankų stiprus kapitalas yra vienas esminių dalykų, kalbant apie finansinį stabilumą. Gera žinia ta, kad bankai ir toliau stiprino savo kapitalą. Jo pakankamumas 2011 m. buvo beveik du kartus didesnis už reikalaujamą", - teigė V. Vasiliauskas, pažymėdamas, jog bankų sektorius prognozuoja 2-6 proc. storesnį ir kokybiškesnį paskolų portfelį.
Finansinio stabilumo apžvalgoje nurodyta, kad šiuo metu didžiausios rizikos šalies finansų sistemai sietinos su išorės veiksniais: užsitęsusia euro zonos valstybių skolų krize, reikšmingu pasaulio prekybos apimties susitraukimu ir galimu energetinių išteklių kainų šuoliu. Šios rizikos neigiamą įtaką Lietuvos finansų sistemai galėtų daryti per mažėjantį eksportą, kylančias palūkanų normas ar brangstančius energetinius išteklius. Tai paveiktų ir pagrindinių skolininkų - įmonių ir namų ūkių - finansinę būklę bei lemtų didesnius bankų kredito nuostolius.
"Testavimo nepalankiomis sąlygomis rezultatai rodo, kad mūsų bankų sistema pajėgi atlaikyti didelius sukrėtimus, tačiau ir toliau reikėtų gausinti kapitalo atsargas. Pagal nepalankiausią - mažėjančios Lietuvos eksporto paklausos ir išaugusių rizikos premijų - scenarijų, siekiant, kad kapitalo pakankamumo lygis kiekviename šalies banke būtų didesnis už Lietuvos banko nustatytą 8 proc. reikalavimą, iki kitų metų pabaigos reikėtų pritraukti apie 260 mln. litų papildomo kapitalo", - sakė V. Vasiliauskas.
Jo teigimu, konservatyviai vertinant įvairių rūšių riziką ir sudarant reikiamus atidėjinius, būtų galutinai išspręstos ekonomikos nuosmukio metu susidariusios paskolų nuvertėjimo problemos. Didesnės kapitalo atsargos sustiprintų bankų atsparumą galimiems sukrėtimams, didintų rinkų pasitikėjimą ir sudarytų sąlygas tvariai kredito plėtrai ateityje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą