Lietuvos auksas guli Londone

Po Ne­prik­lau­so­my­bės at­ga­vi­mo su­sig­rą­žin­tos iš už­sie­nio ša­lių ban­kų Lie­tu­vos auk­so at­sar­gos per 27 me­tus ne­si­kei­tė, ir vals­ty­bė ne­pla­nuo­ja pa­pil­do­mai auk­so įsi­gy­ti ar da­lį jo par­duo­ti. „Su­sig­rą­žin­tos 5,8 to­nos auk­so, tiek jo tu­ri­me ir šian­dien“, – „Lie­tu­vos ži­nioms“ tei­gė Ra­sa Pla­tū­kie­nė, Lie­tu­vos ban­ko In­ves­ti­ci­jų val­dy­mo de­par­ta­men­to Pre­ky­bos sky­riaus vir­ši­nin­kė.

Stodama į euro zoną Lietuva privalėjo į Europos Centrinio Banko užsienio atsargas pervesti 5 proc. tuo metu turėtų užsienio atsargų JAV doleriais ir auksu. Tačiau ir tuomet šalies istorinės aukso atsargos liko nepajudintos. Reikiamą įnašui į euro zoną kiekį – 1,42 tonos aukso – valstybė nupirko.

Nors Lietuvos aukso atsargų kiekis išliko stabilus, nuo 1990 metų iki dabar aukso kaina pakilo daugiau nei 3,5 karto, tad gerokai išaugo ir valstybės turimų aukso atsargų vertė. „Iš aukso vertės didėjimo Lietuvos banke yra suformuoti atidėjiniai, naudojami dengti nuostoliams, aukso kainai krintant“, – sakė R. Platūkienė.

Londone, Anglijos banke, laikomos 5,8 tonos Lietuvos aukso atsargų sudaro dalį viso Lietuvos banko finansinio turto. Šis auksas – tai prieškario Lietuvos aukso atsargos, susigrąžintos Lietuvai atgavus Nepriklausomybę ir atkūrus centrinį banką. Aukso atsargos yra paskutinis rezervas šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti, kai susidaro ypatingos aplinkybės, vyksta ekonominiai ar politiniai kataklizmai. Todėl aukso saugojimo vietai keliami ypatingi reikalavimai, jiems užtikrinti didelį vaidmenį vaidina šalies geopolitinė padėtis, karinė galia, istorija, dydis ir kitos aplinkybės. Visa tai lėmė, kad mūsų šalies auksas šiuo metu saugomas Jungtinėje Karalystėje.

Be to, saugant auksą vienoje vietoje sutaupomos investuojamo aukso fizinio gabenimo išlaidos, kurios gali viršyti ir aukso investicinę grąžą. Tarpukariu Lietuva taip pat didžiąją dalį aukso atsargų laikė užsienyje.

„Prieškariu turėtos Lietuvos aukso atsargos buvo šiek tiek didesnės nei susigrąžinta atkūrus Nepriklausomybę. Mat šias atsargas naudojo okupacijos sąlygomis veikusios Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje savo reikmėms finansuoti. Be to, vykdydamos okupacinės valstybės nurodymus, kai kurios šalys pardavė Lietuvai priklausiusį auksą, bet atkūrus Lietuvos nepriklausomybę mūsų valstybei sumokėjo už tai piniginę kompensaciją“, – pasakojo R. Platūkienė.

Londonas – patogi vieta

Lietuvos bankas visas valstybės aukso atsargas laiko Londone, Anglijos banke (Jungtinės Karalystės centriniame banke). „Ši vieta pasirinkta todėl, kad esant galimybei auksas yra investuojamas, gaunamos pajamos iš investavimo ir padengiamos jo saugojimo išlaidos. Svarbu yra tai, kad investuojamas auksas nebėra saugojamas Lietuvos banko sąskaita, o šias išlaidas padengia investavimo sandorių šalys“, – sakė Lietuvos banko Prekybos skyriaus viršininkė.

Lietuvos auksas yra investuojamas, kai tik atsiranda palankios aplinkybės finansų rinkose. Pagrindinės finansinės priemonės, taikomos aukso investicijoms, yra aukso apsikeitimo sandoriai (angl. swap), kai auksas keičiamas į valiutą, o valiuta investuojama į vertybinius popierius ar kitas alternatyvas; bei aukso indėliai kituose centriniuose bankuose. Tokie aukso investavimo sandoriai nuo 1999 metų vidutiniškai leido uždirbti apie 0,5 proc. papildomos grąžos, arba apie 1 mln. eurų kasmet.

Tuo atveju, kai Lietuvos auksas neinvestuojamas ir paliekamas Anglijos banko saugyklose, jo saugojimo sąnaudos Lietuvos bankui atsieina apie 6 tūkst. svarų sterlingų per metus.

Tradicinės aukso investavimo rinkos Europoje yra Paryžius ir Londonas. Tačiau Londono rinka yra didesnė, likvidesnė, siūlanti geresnes investavimo sąlygas. R. Platūkienės teigimu, pasirinkus standartinę aukso saugojimo vietą, sutaupomos investuojamo aukso fizinio gabenimo išlaidos, kurios kitu atveju gali viršyti ir aukso investicinę grąžą.

Lietuvos bankas nepuoselėja planų keisti aukso atsargų saugojimo vietos, o juolab parvežti jų į Lietuvą. „Aukso atsargos yra labai svarbus ir, sakyčiau, paskutinis rezervas šalies būtiniausiems poreikiams tenkinti, kai susidaro ypatingos aplinkybės arba vyksta ekonominiai ar politiniai kataklizmai. Todėl aukso saugojimo vietai yra keliami ypatingi reikalavimai, jiems užtikrinti didelį vaidmenį vaidina šalies geopolitinė padėtis, karinė galia, istorija, dydis ir kitos aplinkybės“, – laikraščiui sakė R. Platūkienė.

Vladas Terleckas savo knygoje „Lietuvos bankas 1922–1943 metais“ rašė, jog didžiąją aukso dalį tuometinis Lietuvos bankas nuo savo veiklos pradžios taip pat laikė užsienyje ir tik nedidelį jo kiekį palikdavo kasoje (Lietuvos banko rūmuose Kaune).

Nors Lietuvos aukso atsargų kiekis išliko stabilus, nuo 1990 metų iki dabar aukso kaina pakilo daugiau nei 3,5 karto, tad gerokai išaugo ir valstybės turimų aukso atsargų vertė.

Lietuva nesiblaško

Legendinis Amerikos verslininkas ir bankininkas J. P. Morganas yra pasakęs, jog „tik auksas yra pinigai, visa kita – kreditas“. Tačiau aukso atsargų kiekis centrinio banko finansinio turto struktūroje, anot R. Platūkienės, nėra svarbiausias kriterijus, vertinant didžiausio šalies investicinio portfelio investicijų struktūros optimalumą: „Auksas yra gana rizikingas finansinis turtas, jo kainos svyravimai yra labai dideli, o investavimo galimybės ir investicinė grąža palyginti nedidelė. Antra vertus, auksas turi „saugios“ investicijos statusą, tai paprastai reiškia jo brangimą kitoms investicijoms pingant.“

Lietuvai stojant į euro zoną Lietuvos bankas prisijungė prie Centrinių bankų susitarimo dėl aukso (angl. Central Bank Gold Agreement) ir įsipareigojo neparduoti turimo aukso. „Neplanuojama ir didinti turimų aukso atsargų kiekio“, – sakė R. Platūkienė.

Ne visos pasaulio valstybės su savo turimu auksu elgiasi taip, kaip Lietuva. Antai 2011 metais Venesuelos prezidentas Hugo Chavezas nurodė repatrijuoti 85 proc. šalies aukso atsargų atgal į šalį, baiminantis Vakarų valstybių sankcijų, kai jos buvo pritaikytos Libijai, ir jos užsienyje laikytos aukso atsargos buvo įšaldytos.

2013 metais ganėtiną sąmyšį sukėlė Vokietijos centrinio banko sprendimas repatrijuoti 30 proc. aukso atsargų, laikytų Prancūzijoje ir JAV. Vokietija pusę aukso atsargų tebelaiko užsienyje. Repatrijavimo pavyzdžiu pasekė ir Nyderlandai. Apie dalies aukso atsargų repatrijavimą svarsto Austrija. Tačiau vyraujanti globali praktika, pasak R. Platūkienės, tebėra šalies aukso atsargas laikyti užsienyje, jas investuojant ir gaunant papildomų pajamų.

„Aukso atsargų kiekio dinamika yra valstybės ir centrinio banko apsisprendimo klausimas, kuris pirmiausia priklauso nuo šalies finansinių galimybių ir kitų kriterijų, tokių kaip aukso gavybos pajėgumų (jei šalis disponuoja aukso gamtiniais ištekliais), juvelyrikos, aukštųjų technologijų, investavimo, numizmatikos ir kitų vidinių poreikių“, – aiškino R. Platūkienė.

Istorinis momentas: buvęs Prancūzijos centrinio banko valdytojas Jacques'as de Larosiere'as (kairėje) ir tuometis Lietuvos banko vadovas Vilius Baldišis - Lietuvos aukso atgavimo ceremonija Prancūzijos centriniame banke 1992 metais.

Euras aukso paskirties nepakeitė

Lietuvos banko turimo aukso atsargų vertė nuolat kinta, tai priklauso nuo aukso kainos pokyčių rinkoje. Anot R. Platūkienės, vien per dešimt šių metų mėnesių aukso kaina svyravo nuo 1200 eurų už Trojos unciją (apytikriai 31 g) iki 1050 eurų. Šiuo metu aukso atsargų vertė yra kiek mažesnė nei 200 mln. eurų.

Auksas, kaip ir kitos užsienio atsargos ar finansinis centrinio banko turtas, reikalingas nacionalinei valiutai, esančiai apyvartoje, padengti, jos stabilumui užtikrinti. Centrinio banko turimų užsienio atsargų paskirtis nepakito ir Lietuvoje įvedus eurą: šiandien Lietuvos bankas emituoja į apyvartą tokį eurų kiekį, kiek iš esmės tai leidžia jo finansinio turto dydis.

„Iki euro įvedimo Lietuvoje gyvenome valiutų valdybos sąlygomis, tai reiškė laisvą lito keitimą į eurus fiksuotu kursu ir neribotomis sumomis. Komerciniai bankai neribotomis sumomis pirko ir parduodavo eurus Lietuvos bankui, o šis, keisdamas juos į litus, didino litų apyvartoje kiekį. Taip didėjo Lietuvos banko užsienio atsargos (eurai), kurios dėl tos pačios priežasties buvo investuojamos tik į ypač likvidžias finansines priemones. Investicijų likvidumui užtikrinti neretai aukojome jų pelningumą“, – pasakojo Lietuvos banko Prekybos skyriaus viršininkė.

Įvedus eurą, Lietuvos banko finansinio turto investavimas pasikeitė, nes nustojo veikti valiutų valdybos modelis ir nebėra Lietuvos banko prievolės neribotomis sumomis bei fiksuotu kursu keisti litą į eurus ir atvirkščiai. „Lietuvos banko finansinių investicijų likvidumas tapo mažiau reikšmingu kriterijumi. Šiandien investuojant Lietuvos banko finansinį turtą, reikšmingesnė investicinė grąža ir siekiama didesnio investicijų pelningumo“, – sakė R. Platūkienė.

Pirko aukso įnašui

Lietuvai nuo 2015 metų sausio 1 dienos stojant į euro zoną, Lietuvos bankas įsipareigojo dalį valstybės užsienio atsargų pervesti į euro sistemai vadovaujančio ir bendrą ES valiutą valdančio Europos Centrinio Banko (ECB) kapitalą bei ECB užsienio atsargas.

Kaip „Lietuvos žinioms“ aiškino R. Platūkienė, ECB užsienio atsargų valdymo pagrindinis tikslas – palaikyti euro kursą, kitaip tariant, tai yra lėšos, skirtos ECB valiutinėms intervencijoms vykdyti. „Lietuvai įsivedant eurą, įnašas į šį ECB užsienio atsargų fondą taip pat tapo ir privalomas, ir aktualus“, – sakė ji.

Lietuvos bankas į ECB užsienio atsargas pervedė kiek mažiau nei 350 mln. JAV dolerių, tai yra apie 5 proc. tuo metu turėtų užsienio atsargų. „Svarbu paminėti, jog šias lėšas Lietuvos bankas ir toliau investuoja bei gauna pajamų iš investavimo. Savo įnašo į ECB užsienio atsargas dalį sujungėme su Portugalijos centrinio banko įnašu, kad kartu investuojamo portfelio dydis būtų adekvatus finansų rinkos standartams ir jį lengviau bei pigiau būtų galima investuoti“, – sakė R. Platūkienė.

Lietuvos banko aukso įnašas į ECB užsienio atsargas sudarė 1,42 tonos aukso. „Šį auksą Lietuvos bankas nupirko užsienio rinkose ir pervedė į ECB užsienio rezervus, tad šis pervedimas Lietuvos turimo aukso kiekio nepakeitė“, – pabrėžė ji.

Į ECB kapitalą, rezervus ir atidėjinius Lietuvos bankas pervedė kiek daugiau nei 207 mln. eurų. Visi šie Lietuvos banko įnašai į ECB tebėra įtraukti į apskaitą Lietuvos banko balanse.

Skaičiai: kiekvienam po 1,6 gramo

Pasaulio aukso tarybos (angl. World Gold Council) 2016 metų duomenimis, vienam lietuviui tenkančios nacionalinės aukso atsargos sudarė 1,6 gramo aukso. Pagal šį rodiklį Lietuva sąraše užima 38 vietą ir yra žemiau nei Latvija (29) ar Lenkija (33), bet aukščiau nei Estija, kuri apsisprendė savo aukso atsargas parduoti. Daugiausia, 136,3 gramo aukso, nacionalinių atsargų tenka vienam šveicarui.

Pasaulio aukso tarybos duomenimis, vien šiemet centriniai bankai aukso atsargas padidino 177 tonomis, arba 20 proc., palyginti su praėjusiais metais, o didžiausi aukso pirkėjai buvo Turkija, Rusija ir Kazachstanas.

Nors Lietuvos aukso atsargų kiekis išliko stabilus, nuo 1990 metų iki dabar aukso kaina pakilo daugiau nei 3,5 karto, tad gerokai išaugo ir valstybės turimų aukso atsargų vertė.

Centriniai bankai iš viso yra sukaupę 32 056 tonas aukso atsargų, arba apie 20 proc. visų aukso atsargų, kurios yra iškastos iš žemės gelmių.

Daugiausia aukso atsargų – 8133,5 tonos – yra sukaupusi JAV. Vokietija – 3374,1 tonos. Trečioje vietoje yra Tarptautinio valiutos fondo aukso atsargos, sudarančios 2814 tonų. Toliau eina Italija (2451,8 t), Prancūzija (2435,9 t), Kinija (1842,6 t). Europos Centrinio Banko aukso atsargos yra 12 vietoje ir sudaro 504,8 tonos.

Iš viso Lietuvos bankas valdo daugiau kaip 5,5 mlrd. eurų vertės finansinį turtą. Šių metų rugsėjo pabaigoje užsienio atsargos (turtas užsienio valiuta bei auksas, investuojamas ar saugomas užsienio valstybėje) buvo 1,78 mlrd. eurų. Kartu su užsienio atsargomis Lietuvos bankas investuoja ir turtą nacionaline valiuta eurais.

Kaip tai numatyta Lietuvos banko įstatyme, iš finansinio turto investavimo pelno per trejus pastaruosius metus į valstybės biudžetą Lietuvos bankas iš viso pervedė 29,49 mln. eurų, arba vidutiniškai po 9,83 mln. eurų kasmet.

Šaltinis: Lietuvos bankas