Lietuvoje parduodamas kenksmingas maistas

Pataikauja verslui

Šią savaitę Seime vyko aršios diskusijos dėl maisto produktų. Buvo siūlyta, kad ant visų mokinių maitinimui neleistinų produktų būtų nurodoma - produktas gali būti nepalankus sveikatai. Ekonomikos komitetas, svarstęs pasiūlymą, iš pradžių jį patvirtino. Tačiau per naktį komiteto nariai apsigalvojo: nusprendė ginti verslo, o ne žmonių interesus - teiktas pasiūlymas trečiadienį buvo atmestas.

Mamos įspėjimų pageidautų

Sūnelį auginanti Asta Dumšienė „Respublikai“ guodėsi: parduotuvėse pirkti jau nėra ko - dauguma maisto produktų kenksmingi vaikams, o ekologiškų kainos neįkandamos. „Štai dešrelių sūnui niekada neduodu - nematau ten nieko sveiko. Stengiamės valgyti produktus iš tėvelių ūkio, daugiausia daržovių, o mėsytę - tik iš ūkininkų“, - pasakojo mama. Asta mano, kad įspėjimai ant maisto produktų apie galimą žalą labai pagelbėtų mamoms. Tos pačios nuomonės laikėsi ir kita mama - Julija Timofejeva: „Dabar negalima pasitikėti net ir užrašu „ekologiškas“ - gamintojai dažnai gudrauja“. Mamos žodžiais, valdžia turėtų padėti žmogui susigaudyti etikečių margumyne. Savo sūnų Julija stengiasi maitinti tik sveiku maistu - domisi produktų sudėtimi ir vengia ingredientų, pažymėtų „E“.

Valgyti nesveika

Vincentas Sakas, nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas, mikrobiologijos mokslų daktaras, kalbėjo atvirai: tikrų, geros kokybės maisto produktų Lietuvos parduotuvėse nėra. „Žymėjimas „kenksmingas“, „nekenksmingas“ neišgelbės, nes visos maisto kokybę prižiūrinčios institucijos yra korumpuotos“, - dėstė profesorius.

Štai mėsa prekybos centruose ne kiaulių, o kiauliagyvių. Kuo tai skiriasi? „Kiaulė turi augti lėtai, o dabar kiaulių auginimas greitinamas cheminiais stimuliatoriais“. Duonos gaminiai, anot V.Sako, - cheminiai surogatai. Dar nesubrendusius grūdus ūkininkai nupurškia chemikalu - herbicidu raundapu - jis padeda po liūčių išmirkusiems grūdams greičiau išdžiūti. Kuo šis chemikalas kenkia žmogui? „Daugiau pavalgykit, sudžiūsit į šakalį ir valgyt nebereikės“, - gąsdino mitybos ekspertas.

Štai sveikas, natūralus saulėgrąžų aliejus, pasak V.Sako, turėtų būti tamsus, saulėgrąžų skonio ir greitai gendantis. Ar tokio galima rasti parduotuvėse? „Parduotuvėse parduodamas aliejus gaunamas labai paprastai: išspaudos plaunamos benzinu. Tai visame pasaulyje pripažintas procesas. Gaunama šviesaus, gražaus aliejaus - benzinas išgarinamas. Chemikalais aliejus dar pašviesinamas“, - pasakojo V.Sakas.

Kurie produktai genetiškai modifikuoti, taip pat ne visada galima žinoti. Štai genetiškai modifikuotus rapsus įstatymai leidžia auginti už penkių metrų nuo genetiškai nemodifikuotų. „Prisiminkite biologijos kursą: kiek kartų žiedadulkė gali apkeliauti aplink Žemę? Nors ir dešimt, tai ką reiškia tie penki metrai? Genetiškai nemodifikuoti rapsai tampa genetiškai modifikuotais“. Tiesa, nuo genetiškai modifikuotų organizmų jau neapsisaugosime: Seimas patvirtino, kad šalyje galima auginti genetiškai modifikuotus organizmus. „Viskas prasideda nuo Vyriausybės požiūrio: Vyriausybės tarnautojai tarnauja verslui, o ne žmogui“, - sako V.Sakas.

Jo nuomone, prasta mityba žmonijai gresia išsigimimais: „Augalo mutacija pasireiškia pirmoje kartoje, žmogaus - trečioje. Ką mes šiandien valgome - mums dar nieko, tačiau kas bus trečiai kartai po mūsų? Paklauskite kriminalistų, kodėl atkastas numirėlis nebegenda, nebepūva... Jei būsime daugiau prifarširuoti visokių chemikalų, kirminai mažiau ės“.

Chemikalų kokteilis

Vaikų gydytojas gastroenterologas Igoris Strupeikis mano, kad įspėjimai ant maisto pakuočių gąsdins žmones. Tačiau bijoti yra ko: „Yra nustatytos leistinos tam tikrų priedų normos maiste. Vienas ingredientas gali būti kenksmingas, kitas - ne, tačiau kaip veikia jų kombinacijos? Kol kas tokių laboratorinių tyrimų beveik neatliekama“. Jis siūlo susimąstyti: kiek leistiną normą viršijate, jei per dieną suvalgote ne vieną maisto produktą su tuo pačiu „E“?

Anot I.Strupeikio, maisto kontrolė skirtingose ES šalyse skiriasi. Štai Prancūzijoje yra leidžiami vieni priedai, Didžiojoje Britanijoje - kiti. Tačiau Lietuva neprincipinga. „Pas mus gali būti leidžiama viskas, ką leidžia kitos šalys“, - spėja medikas.

Gydytojas sako, kad ypač padaugėjo alergijų: „Kas trečias žmogus pasaulyje yra alergiškas. Viskas siejama su maistu - virškinimo sutrikimai, žarnyno ligos. Anksčiau, kai buvo tik natūralus maistas, tokių ligų išvis nebuvo“.

Apie priedus

Gamintojai gudrauti moka - štai ant dešros pakuotės neretai rašoma: „dūmo skonio“. Kaip paaiškino Kauno technologijos universiteto Maisto instituto Fizikinių cheminių tyrimų skyriaus vedėja Galina Garmienė, toks užrašas toli gražu nereiškia, kad dešra išrūkyta dūmuose. Skonis išgaunamas skonio stiprikliais. Gudrauja ir jogurtų, ledų gamintojai, rašydami „braškių skonio“, „bananų skonio“ ir kt. - gaminiuose šių vaisių nė pėdsako. Skonį gerinti padeda glutamatai (E620, E621-625) - bene populiariausias maisto priedas. Jis įaudrina skonio receptorius, esančius burnoje, sustiprina skonį ir jį paryškina. Be šio maisto priedo neapsieina padažų, sultinių, gėrimų, saldumynų gamintojai. Negi neįmanoma pagaminti skanaus produkto be skonio stipriklių? „Galima be jų pagaminti maistą, bet pats vartotojas prie jų priprato. Klausimas: ar priimtinas vartotojui bus produkto skonis be šių priedų?“ - svarstė G.Garmienė.

Apie glutamatus savo nuomonę išdėstė ir toksikologas Robertas Badaras: „Kai kuriose šalyse glutamatas naudojamas kaip maisto papildas, didelio toksiškumo jame nėra“. Vėliau pripažino: „Aš pats labai vengiu glutamatų ir manau, kad mes jų suvalgome daugiau, nei reikėtų, bet tai jau persivalgymo pasekmė, o ne paties glutamato“.

Pasak toksikologo, kai kurios šnekos apie maisto priedų kenksmingumą - vaikų pasakos. Esą ne viskas moksliškai įrodyta. Tiesa, R.Badaras vis dėlto pataria vengti dešrų, į kurias dedama nitritinės druskos (salietros). „Tai iš tiesų kenksmingas priedas - kraujo nuodas“, - paaiškina.

Faktas

Lietuvoje parduodami maisto produktai ne tik prifarširuoti įvairių sintetinių priedų, bet dar ir antrarūšiai. Šį pavasarį Slovakijos vartotojų gynimo asociacija šalies Nacionaliniam maisto ir veterinarijos institutui užsakė atlikti tyrimą. Tyrimui buvo pasirinkti gėrimai „Coca-Cola“, šokoladai „Milka“, juodieji ir raudonieji pipirai „Kotanyi“, tirpioji kava „Nescafe Gold“, pupelių kava „Jacobs Kronung“, „Tchibo Ekspresso“. Paaiškėjo, kad kai kurie gamintojai skirtingoms Europos šalims tiekia to paties pavadinimo, tačiau nevienodos kokybės maisto produktus - prastesnės kokybės maisto produktų buvo įsigyta naujosiose ES šalyse (tarp jų ir Lietuvoje), o tokiose valstybėse kaip Vokietija ar Austrija prastesnės kokybės produktų nepasitaikė.

Linas SAMĖNAS - kulinaras:

- Ar įmanoma kulinarija be maisto priedų - tirštiklių, skonio stipriklių ir kt.?

- Žmogus, atėjęs į parduotuvę, visada klausia: ar šviežia? Kaip gali pieno produktas būti šviežias savaitę, jei jame nėra priedų. Nemanau, kad šiandieninio vartojimo sąlygomis įmanoma parduotuvėse išsiversti be maisto priedų.

Kas kita dėl restoranų maisto - ten priedų nereikia, jie virėjų nepageidaujami.

Dabar visus apėmusi panika dėl sriubų kubelių ir glutamatų. Aš pats sriubų kubelių nenaudoju - kažkada naudojau, bet atpratau nuo jų. Tačiau žmonės bijo to tikrojo grynojo produkto skonio - jei išverdi sriubą su kauliukais ir daržovėmis, įdedi tik druskos ir pipirų - žmonėms dar trūksta skonio.

Tada žmogus įdeda mistinį kubelį ir viskas susitvarko.

Mes tiesiog pripratom prie jų.

Juk čia ir yra glutamatų stebuklas - cheminėje laboratorijoje išrado tą produktėlį, kad jo norėtųsi daugiau, o be jo viskas būtų neskanu. Tai tarsi šioks toks narkotikas - nuo kurio reikia atpratinti skonio receptorius.

- Ar parduotuvėje gilinatės į produktų etiketes?

- Aš etikečių neskaitau, nes neperku produktų, kuriuose galėtų būti kenksmingų priedų. Tačiau taip pat negalima sakyti, kad visi „E“ blogi. Juk ir citrinų rūgštis yra „E“. Tikriausiai mobilusis telefonas žmogui padaro daugiau žalos nei „E“...

- Kokių produktų vengiate pirkti?

- Beveik neperku dešrelių, jų pirkti neverta - mėsos jose nėra, tik kiaulių odelės. Gaila pinigus mokėti už kiaulių odeles - ir taip jų galiu nusipirkti pakramsnoti. Tačiau nesu žmogus, paniškai bijantis „E“.

- Ar mes, lietuviai, kokybiškai maitinamės?

- Nemanau, kad sveikai ir kokybiškai. Ateikite savaitgalį per pietus į savitarnos restoraną viename iš didžiųjų pramogų centrų, pažiūrėkite, ką valgo žmonės. Jei kasdien kemša cepelinus, vėdarus, niekada nebus sveiki.

Riebus maistas galbūt didesnis peilis sveikatai nei visi maisto priedai. Be to, žmonės neturi pinigų - kuo produktas geresnis, tuo jis brangiau kainuoja. Mes metame į skrandį bet ką. Savo automobiliui renkamės labai gerus tepalus, bet į save metame, kas pigiau.