Lietuvoje liepą nedarbas sudarė 15,3 proc.

Lietuvos darbo biržos duomenimis, liepą į darbo biržas kreipėsi daugiau darbo ieškančių jaunų asmenų - 11,6 tūkst., tarp jų 7,7 tūkst. absolventų. Iš viso per liepą įregistruota 25,7 tūkst. bedarbių. t.y. 5,5 proc. daugiau negu birželį.

"Vasarą darbo biržose pagausėja besiregistruojančių absolventų ir moksleivių. Šiemet aktyvesnę jaunuolių registraciją lėmė ir priimti nauji jaunimo užimtumą skatinantys teisės aktai. Nuo liepos 1-osios pagal Užimtumo rėmimo įstatymo galima subsidijuoti jaunų žmonių įdarbinimą ir pirmą kartą pradedantiesiems darbinę veiklą sudaryti galimybes įgyti įgūdžių tiesiogiai darbo vietoje. Pagal darbo rotacijos priemonę jie gali pakeisti įmonių darbuotojus tikslinių atostogų metu, pagal mobilumo ir judumo programą - įsidarbinti nuo gyvenamosios vietos nutolusiose darbovietėse. Per pirmąjį pusmetį darbo biržai tarpininkaujant pavyko įdarbinti daugiau tokių jaunuolių nei per visus praėjusius metus", - sako Lietuvos darbo biržos direktorius Mindaugas Petras Balašaitis.

Per liepos mėnesį buvo įdarbinta 16 tūkst. žmonių, iš jų 10,4 tūkst. - pagal neterminuotas sutartis. Nuo metų pradžios pagal neterminuotas sutartis įdarbinta 72,3 tūkst., pagal terminuotas - 32,7 tūkst. žmonių. Veiklą, įsigiję verslo liudijimus, pradėjo beveik 3 tūkst. asmenų. Į aktyvias darbo rinkos politikos priemones nusiųsta 5,6 tūkst. bedarbių. Į remiamojo įdarbinimo priemones nusiųsta 5,4 tūkst., viešuosius darbus atliko 3,5 tūkst. asmenų.

Per liepos mėnesį darbdaviai užregistravo 17,3 tūkst. laisvų darbo vietų, iš jų 11,6 tūkst. - neterminuotam darbui. Tai 5,5 proc. daugiau nei birželį. Liepos mėnesį paklausūs buvo pardavėjai, dažytojai, sunkiasvorių ir krovininių transporto priemonių vairuotojai, virėjai, pardavimų vadybininkai, siuvėjai.

Registruotas nedarbas liepos mėnesį mažėjo ir nekito ketvirtadalyje savivaldybių teritorijų, kitose - augo. Labiausiai nedarbo rodikliai mažėjo Palangoje (0,9 proc. punkto), Molėtų ir Pagėgių (po 0,7 proc. punkto), Neringos (0,6 proc. punkto) savivaldybėse.

Didžiausias nedarbas buvo registruotas Vilniaus r. (20,8 proc.), Mažeikų (20,6 proc.), Alytaus r. ir Šalčininkų (po 20,4 proc.), Zarasų ir Ignalinos (20,1 proc.), Kelmės (20,0 proc.), o mažiausias - Neringos (4,0 proc.), Birštono (10,8 proc.), Pakruojo (11,6 proc.), Kėdainių (12,5 proc.), Palangos (12,6 proc.), Kazlų Rūdos (13,0 proc.) savivaldybėse.

Iš didžiųjų miestų daugiausiai bedarbių yra Panevėžyje (17,2 proc.), mažiausiai - Šiauliuose (13,0 proc.).