Lietuvoje jautienos produktuose arklienos DNR neaptikta

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba informuoja, kad šalies rinkoje atrinkta 50 įvairių maisto produktų mėginių, siekiant išsiaiškinti galimus jų sudėties klastojimo atvejus. Nei viename iš šiuo metu jau ištirtų mėginių klastojimo atvejų, kai jautiena pakeičiama į gaminį pridedant arklienos, nenustatyta. Įgyvendinant Europos Komisijos rekomendacijas, Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse jautienos produktai dėl galimų klastočių intensyviai bus tiriami visą vasario ir kovo mėnesį. Apibendrinus tyrimų rezultatus, Europos Komisija vertins klastojimo mastą ir spręs dėl priemonių, būtinų vartotojų teisėms užtikrinti.

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute tiriami Lietuvoje parduodamų maisto produktų su jautiena: šaldytų lazanijų, „boloneze“ padažų, koldūnų, ravioli, šaldytų kebabų pusgaminių, mėsos kukulių ar mėsainių ir kitų produktų mėginiai. „Specialiais, akredituotais laboratorinio tyrimo metodais atrinktuose mėginiuose yra skaičiuojamas arklienos, kiaulienos ir kitų gyvulių rūšių DNR kiekis. Pagal Europos Komisijos rekomendacijas, klastote būtų laikomas toks gaminys, kurio sudėtyje nustatoma daugiau kaip 1% ženklinimo etiketėje nenurodytos gyvūno rūšies mėsos. Kol kas Lietuvoje tokių klastojimo atvejų nenustatyta, bet tyrimai dar vyksta, atrenkami nauji mėginiai“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vedėjas Deividas Kliučinskas.

D. Kliučinsko teigimu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai atrenka mėginius ne tik iš rinkoje parduodamų maisto produktų asortimento, bet ir tikrina kiekvieną iš Europos Sąjungos įvežamos jautienos partiją.

Didelį maisto produktų klastojimo atvejų tyrimą visoje Europos Sąjungoje paskatino pradėti keliose šalyse nustatyti atvejai, kai įvairiuose šaldytuose maisto produktuose ir pusgaminiuose buvo nustatyta arklienos DNR, nors jų ženklinime buvo nurodyta, kad šie produktai pagaminti tik iš jautienos. Informacija, kad produktuose yra arklienos nebuvo pateikta.

„Reikėtų akcentuoti, kad visi šie tyrimai susiję su neteisingu maisto produktų ženklinimu ir vartotojų klaidinimu, o ne su maisto produktų sauga. Arklieną leidžiama naudoti žmonių maistui, kai kuriose šalyse ši mėsa net gi laikoma delikatesu, tačiau maisto produktų gamintojai ir tiekėjai privalo užtikrinti, kad galutiniam vartotojui arba viešojo maitinimo įstaigoms skirtų fasuotų maisto produktų etiketėse būtų nurodyti visi gaminio ingredientai, taip pat ir gyvūno rūšis“,- pabrėžė D. Kliučinskas.