Lietuvoje gyvena trys milijonai gyventojų, dirba tik kas trečias

Gyventojų užimtumo statistinio tyrimo duomenimis, 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį bedarbių buvo 190,1 tūkstančio. Per metus bedarbių skaičius sumažėjo 10,6 tūkstančio, per ketvirtį padidėjo 7,4 tūkst.

Tyrimo vertinimais, ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį šalies ūkyje dirbo 1272,8 tūkst. gyventojų, jų skaičius, palyginti su trečiuoju 2012 m. ketvirčiu, sumažėjo 29,4 tūkst., arba 2,3 procento. Per ketvirtį pagal profesijų grupes sumažėjo kvalifikuotų žemės ir miško darbuotojų (9,8 proc.), ginkluotųjų pajėgų profesijų (8,7 proc.), įrenginių ir mašinų operatorių (7,5 proc.), bet padidėjo įstaigų tarnautojų (9,0 proc.), kvalifikuotų darbininkų ir amatininkų (0,3 proc.).

15–64 metų amžiaus gyventojų užimtumo lygis ketvirtąjį 2012 m. ketvirtį sudarė 62,4 proc., per ketvirtį jis sumažėjo 0,9 procentinio punkto. Užimtumo pagal ūkio veiklos rūšis pokyčius (be individualių įmonių) geriausiai apibūdina vidutinis sąlyginis darbuotojų skaičius – tai visą mėnesį visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus ir ne visą mėnesį bei ne visą darbo dieną dirbusių darbuotojų skaičiaus, perskaičiuoto į visą mėnesį visą darbo dieną dirbančių darbuotojų skaičių, suma.

Tyrimų duomenimis, šalies ūkyje sąlyginis darbuotojų skaičius po ekonomikos nuosmukio didėjo jau nuo 2010 m. pradžios, bet 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį vėl sumažėjo. 2012 m. ketvirtąjį ketvirtį visame ūkyje buvo 963,5 tūkstančio sąlyginių darbuotojų, tai 0,8 procento mažiau nei ankstesnįjį ketvirtį. Sąlyginio darbuotojų skaičiaus kitimas priklauso nuo ekonomikos tendencijų, todėl atsigaunant ekonomikai galima tikėtis spartesnio augimo ateityje. Nors sąlyginis darbuotojų skaičius stabilizavosi, kai kuriose ūkio srityse jaučiamas kvalifikuotų darbuotojų trūkumas. Per ketvirtį sąlyginis darbuotojų skaičius labiausiai išaugo farmacinių ir medicininių preparatų gamybos (7,0 proc.), garo tiekimo ir oro kondicionavimo (5,7 proc.), aukštojo universitetinio mokslo (5,3 proc.), baldų gamybos (2,2 proc.), tekstilės gaminių gamybos įmonėse (1,8 proc.), o sumažėjo augalininkystės ir gyvulininkystės (8,4 proc.), žvejybos ir akvakultūros (8,2 proc.) veiklose. Daugiausia darbuotojų dirbo prekyboje (160,6 tūks t.), antrojoje vietoje – apdirbamoji gamyba (153,6 tūkst.), trečioje vietoje – švietimas (129,0 tūkst.).