Lietuviškos daržovės nepakelia konkurencijos

Morkoms buvo sausa

Daržovių augintojams lauko darbai jau artėja prie pabaigos. Nuimtas svogūnų derlius, baigiamas nuimti bulvių derlius, imami kopūstai, burokėliai, morkos. Tiesa, pastarųjų augintojai, esant lietingoms dienoms, džiaugiasi. Mat kai kuriuose šalies regionuose morkoms buvo per sausa, todėl augintojai laukė, kol žemė pakankamai sudrėks, kad galėtų morkas nuimti.

Pasak Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorės Zofijos Cironkienės, šiemet daržovėms nepalanki buvo pirmoji augalų vegetacijos pusė - dėl vėlyvo pavasario vėlavo sėja, dygimas.

„Į laukus išeita pavėluotai, paskui dirva uždžiūvo, buvo karšta, prastai dygo sėklos. Todėl tiek svogūnų, tiek morkų, tiek burokėlių pasėliai buvo reti. Tačiau vartotojams gera žinia, kad bent jau morkų kaina, palyginti su pernai, nors derlius ir mažesnis, nėra didesnė. Kodėl? Nes yra didelė morkų pasiūla iš Lenkijos“, - teigė ji ir atkreipė dėmesį, jog produkcijos auginimo, laikymo ir prekinio paruošimo sąnaudos auga kiekvienais metais, o tai verčia augintojus didinti produkcijos kainą.

Česnakai - ispaniški ir kiniški

Česnakų augintojai Lietuvoje nebetrykšta džiaugsmu kaip anksčiau. Iš pradžių ūkininkai optimistiškai ėmėsi česnakų, bet vėliau sekė didelis nusivylimas, nes rankų darbo čia daug, sėklinė medžiaga brangi, o supirkėjai už produkciją atitinkamos kainos mokėti nenori.

„Lietuviškiems česnakams sunku konkuruoti su ispaniškais, nes Ispanijoje kitos gamtinės sąlygos ir kooperacijos lygis, ten augintojai turi nusipirkę ir sodinimo, ir derliaus nuėmimo bei prekinio paruošimo techniką, kuri atpalaiduoja nuo rankų darbo. Vis dėlto didžiausia konkurencija vyksta su kiniškais česnakais - net ispanai kainomis negali konkuruoti su kinais”, - tvirtino minėtos asociacijos direktorė.

Z.Cironkienė nuramino, jog ateityje visgi turėsime savų, ne tik tradicinių, bet ir retesnių daržovių, didžiąja dalimi - entuziastų dėka. Mat iš Danijos, Olandijos, kitų šalių ūkių padirbėję, pasisėmę patirties ir žinių grįžta mūsų žmonės, kurie pasiryžę kurti daržovių ūkį Tėvynėje, nes jam nereikia daug dirbamos žemės, palyginti su kitomis augalininkystės šakomis.

Konkuruoti sunku

Z.Cironkienė tik apgailestavo, jog Lietuvos daržovių augintojams šalies valdžia vis dar nerodo tinkamo dėmesio.

„Su kokiais sunkumais susiduria daržovių augintojai, valdžia ne itin ir gilinosi, štai prieš kelias kadencijas Seime buvo tiesiai šviesiai pasakyta: jeigu nesugebate auginti daržovių, nesugebate konkuruoti, tai ir neauginkite. Iš lenkų atsivešim arba patys vežkite“, - prisiminė pašnekovė.

Ji akcentavo, jog daržovių augintojams tiesiog nebeapsimoka auginti tų daržovių, kurioms reikia daug darbo rankų.

„Kaimuose nelabai lieka dirbančiųjų ir norinčiųjų dirbti, taigi augintojai pirmiausia atsisako tokių daržovių, kurios imlios rankų darbui, - tikino ji. - Be to, trūksta ir vieno iš pagrindinių dalykų, tai yra Lietuvos sąlygoms pritaikytų auginimo technologijų. Lietuviams labai sunku konkuruoti, kad ir su lenkais, auginant salierus, porus, žiedinius kopūstus ar brokolius. Visas mūsų platumoje augančias daržoves galėtume užsiauginti, bet reikia konkurencingų technologijų ir mechanizuoti gamybos procesus. Turi būti Lietuvai pritaikytos veislės, auginimo technologijos. Kol kas augintojas eksperimentuoja pats.“

Kalbant apie daržovių derliaus nuėmimą, ateitis priklauso savaeigiams kombainams, nes, pasak Z.Cironkienės, trūkstant darbo jėgos, esant neprognozuojamiems orams rudenį, dažnai reikia kuo greičiau nuimti daržoves. Taigi augintojams, jei ūkis gana didelis, lieka viena išeitis - pirkti daržovių nuėmimo kombainus, o jei mažas - kooperuotis, planuotis auginimo apimtis ir kartu investuoti į gamybos mechanizavimą.

„Ūkiai, auginantys daugiau šakniavaisinių daržovių, perka kombainus, vienų jie yra savaeigiai, kitų - ne. Be abejo, patys pažangiausi ir brangiausi yra savaeigiai kombainai, tačiau jų kaina siekia milijoną“, - sakė ji.