Lietuviškoje skurdo pelkėje skęsta ir dirbantieji

“Sodros” duomenys, kad net 60 proc. dirbančiųjų negauna vidutinio atlyginimo, o kas ketvirtas neuždirba minimalios 839 litų algos, rodo, jog skurdo pelkėje, nematydami tvirto kranto, murkdosi dauguma šalies gyventojų.

Vargetų daugiau nei pusė

Statistikos departamento laikinoji direktorė Vilija Lapėnienė per spaudos konferenciją pristatydama naujausius duomenis pabrėžė, kad 25 proc. darbuotojų pernai gavo iki 839 litų atlyginimą neatskaičius mokesčių. Dar 25 proc. vertėsi ne ką geriau - jų atlygis iki mokesčių svyravo nuo 839 iki 1400 litų.

Tik ketvirtadalis dirbančiųjų uždirbo daugiau - nuo 1400 iki 2356 litų neatskaičius mokesčių. Tik ketvirtadaliui iki mokesčių mokėtas kiek didesnis nei 2358 litų atlygis.

Klausimas, kaip išgyventi, neaktualus turtuoliams, kas mėnesį išsimokantiems didesnius nei 15 tūkstančių litų atlyginimus. Statistikos departamentas informuoja, kad tokių yra 1600.

Pasak Statistikos departamento, pernai vidutinis atlyginimas į rankas buvo 1553,8 lito. 2009-aisiais 1602, o 2008 metais - 1650,9 lito.

Sausis - baisus

Kodėl mūsų šalies darbuotojai taip menkai vertinami? Ar klesti darbuotojų išnaudojimas, o gal įmonės savo dirbantiesiems neišgali daugiau mokėti? Šito “Respublika” klausė Smulkaus ir vidutinio verslo asociacijos Panevėžio skyriaus vadovo Kazio Grabio.

Nekilnojamojo turto nuoma besiverčiantis verslininkas teigia, kad dauguma smulkaus ir vidutinio verslo įmonių, neišlaidavusių iki krizės ir todėl nebankrutavusių, jau yra išnaudojusios vidinius rezervus. Daugiau mokėti žmonėms jos negali, nes neturi iš ko.

“Nesukuriami papildomi produktai, nepagaminama pridėtinė vertė, paslaugų kainos smukusios. Žiemą išlaidos padidėjo 7-8 kartus, nes reikia mokėti už patalpų šildymą, sunaudojama daugiau kuro. Sausis - siaubingas. Smulkieji laukia pavasario ir skolinasi, kad iki jo išgyventų, kad nereikėtų bankrutuoti”, - apie nelinksmą smulkiųjų verslininkų padėtį pasakoja K.Grabys.

Panevėžio smulkieji ir vidutiniai verslininkai nepalaiko Vyriausybės siūlymo didinti minimalų atlyginimą.

“Jeigu dešimt darbuotojų turinčiai įmonei ir mokančiai minimalų atlyginimą teks mokėti 1000 litų minimalų atlygį, išlaidos vienam darbuotojui padidės 400 litų, nes reikės ne tik pridėti 200 litų darbuotojui. Didės mokesčiai “Sodrai”, privalomajam sveikatos draudimui. Jeigu įmonėje dirba 10 žmonių, mėnesinės išlaidos padidės 4 tūkstančiais litų. Daugelis nė neįsivaizduoja, kokia tai didelė suma mažai kepyklėlei ar kirpyklėlei. Neatmetu, kad smulkieji pradės skelbti bankrotus arba įbris į skolas”, - teigia verslininkų atstovas.

Jis virtina, kad jau dabar kai kurios vidutinės įmonės dalį savo verslo perkėlė į Norvegiją ar kitas šalis. Jei gerai seksis, emigruos ne tik darbuotojai, bet ir verslas.

Gyventi ar išgyventi

Regionuose vidutinis mėnesinis atlyginimas mažesnis už šalies vidurkį, o nedarbo lygis daugelyje savivaldybių taip pat lenkia šalies vidurkį.

“Už minimalų atlyginimą išgyventi galima, bet argi tai normalus gyvenimas? - retoriškai klausia panevėžietė Ramunė. - Dirbame abu su vyru ir iš valstybės pašalpų neprašome. Abiejų mėnesio pajamos siekia 1600 litų, auginame mokyklinio amžiaus vaiką. Taupome viską - elektrą, dujas, vandenį. Nebeskambinu telefonu giminėms ir draugėms. Net televizoriaus žiūrėjimą apribojome”.

Anot Ramunės, kai ilgą laiką taupai, tokia būsena ima labai skaudinti. Apima depresija, pradedi nekęsti žmonių, kuriems sekasi, kurie moka suktis ir daugiau uždirba.

Tačiau skaudžiausia, kai matai, kad kenčia vaikas. Jis negali lankyti būrelių, tenka atsisakyti klasės pramogų.

“Jeigu ne mamos užaugintos daržovės ir reti atsitiktiniai vyro uždarbiai, žiemos pabaigoje į akis žvelgtų badas”, - sako panevėžietė.