Lietuviškas pienas panašus į benziną

Atsigaivinti ledais įsigeidę smaližiai pastarosiomis savaitėmis priversti plačiau atverti pinigines. Tačiau ledai - ne vienintelė prekė, kuri pabrango 10 ar keliolika centų. Įkandin jų brango ir kiti pieno produktai - varškė, sūreliai, desertai ir pienas. Žemdirbiai teisinasi esą jie niekuo dėti, mat pieno supirkimo kainos beveik nekilo. Prekybininkai atšauna, esą jie kainas pakėlė minimaliai, o gamintojai išvis nieko nekomentuoja.

Kainas pakėlė gamintojai

Prekybininkai pirmųjų pranešimų apie pieno produktų kainų koregavimą iš produkcijos tiekėjų sulaukė gegužės pabaigoje.

"Apie tai, kad tiekėjai peržiūrės savo tiekiamos produkcijos kainodarą, pirmieji pranešė AB "Rokiškio sūris" ir AB "Pieno žvaigždės". Jais pasekė ir kiti pieno produktų tiekėjai. Savo sprendimą peržiūrėti ir kelti pieno ir pieno produktų kainas tiekėjai motyvavo brangstančia žaliava", - sakė Renata Saulytė, "Maxima LT" atstovė spaudai.

Prekybos tinklo "Norfa" atstovas Darius Ryliškis aiškina, esą ledai ir kiti pieno produktai brangsta ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėje Lenkijoje.

"Tai susiję su pasaulinėmis tendencijomis. Stebuklų, kad Lietuva liktų nuošaly, nebūna", - sakė D. Ryliškis.

Žemdirbiai nekalti

Tačiau Lietuvos žemdirbiai aiškina, kad jie su pastaruoju brangimu neturi nieko bendro. Lietuvos žemės ūkio rūmų (ŽŪR) prezidentas Andriejus Stančikas teigė, esą pieno supirkimo kaina iš lietuvių ūkininkų, palyginti su žiemos laikotarpiu, nekito.

"Iš smulkių ūkių jis superkamas po 65-70 centų už litrą, iš didesnių - maždaug po litą. Tačiau tai yra tokios pačios kainos, kaip ir žiemą. Iš pieno gaminamai produkcijai brangti lyg ir nėra priežasčių", - "Vakarų ekspresui" sakė A. Stančikas.

Jo teigimu, ūkininkų išlaidos tikrai nedidėjo, greičiau - atvirkščiai: "Grūdai tikrai nebrangsta. Jų kainos kaip tik mažėja. Prieš keletą savaičių už šio derliaus grūdus perdirbėjai kaip tik siūlė mažiau nei prieš kelis mėnesius".

ŽŪR vadovas sutiko, kad pasaulinėse rinkose šoktelėjo pieno miltų kaina.

"Naujoji Zelandija, kuri yra viena didžiausių pieno miltų eksportuotojų, susiduria su tam tikromis problemomis. Pieno miltų gamybos apimtys mažėja ir Australijoje. Tad nenuostabu, kad brangsta ši produkcija. Pagaliau ši banga atsirito iki Lietuvos", - aiškino A. Stančikas.

Kodėl nepinga?

Tačiau jis stebėjosi, kodėl nevyksta atvirkštiniai procesai - pingant žaliavai gamintojai savo produkcijos kainų kažkodėl nemažina. Esą praėjusį pavasarį kooperacinėms bendrovėms pieno supirkimo kaina buvo sumažinta net 25 proc., tačiau pieno gaminiai tikrai nepigo.

"Manyčiau, kad situacija pieno ir jo produktų rinkoje panaši, kaip ir naftos sektoriuje. Vos tik nafta pabrangsta, tą pačią dieną pabrangsta ir kuras. Tačiau juodajam auksui pingant degalai pinga kur kas lėčiau. Prekybininkai teisinasi, esą jie turi prisipirkę brangių likučių, kurių niekaip nesiseka parduoti", - juokėsi A. Stančikas.

Jo teigimu, žaidimo taisykles Lietuvoje diktuoja kelios didelės pieno perdirbimo bendrovės.

"Kartu ir prekybininkai mėgsta pasišildyti prie šito laužo", - savo nuomonę dėstė ŽŪR prezidentas.

Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, per pirmuosius šių metų mėnesius vidutinė žalio natūralaus riebumo pieno supirkimo kaina iš Lietuvos pieno gamintojų buvo 3,2 proc. didesnė nei 2012 m. tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau ledų kainos kai kurių prekybos tinklų parduotuvėse šoktelėjo iki 5 proc.

Kalčiausi - tiekėjai?

Prekybos tinklo "Maxima LT" parduotuvėse pieno produktų kainos šoktelėjo maždaug 3-4 proc.

"Brango, galima sakyti visi pieno produktai, - pienas, varškė, sūris, pieno desertai. Tačiau kiek brango atskiros pozicijos, priklauso nuo tiekėjo pasirinktos kainodaros. Dalis tiekėjų produkciją jau pabrangino, kiti kainas keičia dabar. Tačiau mūsų nuosavais prekių ženklais pažymėtų pieno produktų kainas, už kurių kainodarą esame atsakingi, siekiame išlaikyti stabilias", - "Vakarų ekspresui" sakė R. Saulytė.

Tą patį sakė ir "Norfos mažmenos" atstovas.

"Kai kurie pieno produktai brango iki 5 procentų. Tačiau "Norfos" ženklu pažymėtos prekės tikrai nebrangs. Beje, yra mitas, kad lenkiški produktai nebrango. Lenkai savo ledų, kurie parduodami "Norfos" parduotuvėse, kainas taip pat padidino 2-3 procentais, tačiau šių prekių kainų mes nedidinome savo sąskaita", - kalbėjo D. Ryliškis.

Visgi yra pabrangęs ir pigiausias - nuosavų prekių ženklų - pienas, kuris parduotuvėse pardavinėjamas 900 ml pakuotėse. Palyginti su pernai gruodžiu, jo kaina yra padidėjusi 20 centų.

Gamintojai tyli

Tačiau gamintojai tyli. Pieno perdirbimo įmonės lyg susitarusios nenori atsakyti, kodėl brangsta pieno gaminiai. Jie dangstosi universalia fraze: "Nekomentuojame". Bendrovei "Žemaitijos pienas" iš anksto nusiuntus klausimus, kas lemia pieno brangimą ir keliais procentais dėl to brangsta pieno produktai jokio atsakymo negavome.

"Bendrovėje šių klausimų niekas neketina komentuoti", - paaiškino už bendravimą su žiniasklaida atsakinga Aušra Blaževičienė.

Tokį patį atsakymą "Vakarų ekspresas" gavo ir iš "Pieno žvaigždžių" atstovės spaudai Virginijos Žygienės.

"Šio klausimo "Pieno žvaigždės" nekomentuoja. Tai daryti mums draudžia įstatymai", - teisinosi V. Žygienė. Tačiau paprašyta nurodyti konkretų įstatymą, kuris draudžia paaiškinti produkcijos brangimo priežastis, bendrovės atstovė sumišo: "Nekomentuojame, ir tiek".

"Pieno žvaigždžių" atstovė, matyt, turėjo galvoje teisės aktus, kurie taikomi akcinėms bendrovėms, kurių akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje. Kitaip tariant - akcijų biržoje. Šie ūkio subjektai informaciją, galinčią turėti įtakos jų akcijų kainai, privalo skelbti tik per vertybinių popierių biržą.