Lietuviams kaime turi būti ir boulingas

Pernai kaimo turizmo sodybose ilsėjosi 275,8 tūkst. poilsiautojų, remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tai 5,8 proc. daugiau poilsiautojų nei užpernai. Iš visų poilsiautojų užsieniečių buvo 9,2 proc. Daugiausiai jų atvyko iš Lenkijos, Rusijos, Vokietijos ir Latvijos.

Linas Žabaliūnas, Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas, sako, kad tai – neblogi rezultatai, įvertinus, kad ne sezono metu sulaukiama labai mažai lankytojų.

„Stipriau augo atvykstamasis turizmas. Jis sudaro iki 10 proc., bet šuolis buvo didesnis nei vietinio turizmo. Vertindami galimą šių metų statistiką, verslininkai yra santūrūs, tačiau tikimės, kad augimas bus panašus“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Žabaliūnas.

Skelbimų portalo PrieEžero.lt reklamos specialistė Vaida Jurkėnienė teigia, kad susidomėjimas galimybe praleisti atostogas prie ežerų ir upių kaimo turizmo sodybose yra išaugęs būtent šiuo metu.

„Sausio–kovo mėnesiais vyksta intensyviausias sodybų užsakymas vestuvėms, tad vasaros savaitgaliai iš tiesų jau daug kur yra rezervuoti, tačiau tikrai ne visur. Didesnės sodybos, kurios rengia vestuves, nėra linkę išnuomoti kambarių savaitgaliui individualiems poilsiautojams, nes tikisi sulaukti vestuvininkų“, – portalui LRT.lt teigė V. Jurkėnienė.

Anot pašnekovės, keičiasi ir kaimo turizmo supratimas – tai esą nėra tik sėdėjimas prie židinio ar laužo su arbatos puodeliu. Intensyviai kuriasi ir labai modernios sodybos, kurios pramogų pasiūla kartais nenusileidžia pajūrio kurortams.

„Daugybė sodybų turi krepšinio, tinklinio, futbolo aikšteles, stalo teniso, biliardo stalus. Kitur galima rasti ir teniso kortus, boulingo takus, treniruoklių sales. Nuomojamos baidarės, valtys, burlentės, kanojos. Orientuojamasi į žmones, mėgstančius sportuoti gryname ore, aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje“, – pasakoja V. Jurkėnienė.

Pasak jos, daugėja sodybų, suteikiančių ir egzotiškesnes ar retesnes pramogas: pasivažinėjimus žiemą šunų kinkiniais, pasiskraidymą oro balionu, dažasvydį, kopinėjimą medžiuose įrengtomis virvių trasomis, vaikams įrengiamos žaidimų aikštelės, pripučiami batutai.

Tuo metu užsieniečiai – vokiečiai, šveicarai, skandinavai – esą dažniausiai pageidauja kuo mažiau pramogų. Pastarieji mėgaujasi ramybe ir gamta, nes daugelyje Vakarų valstybių toks poilsis nėra lengvai prieinamas.

Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentas L. Žabaliūnas priduria, kad užsieniečiai iš tiesų ieško autentiško, betarpiško bendravimo su sodybos šeimininku, nori pažinti kraštą. Tačiau, kaip teigia L. Žabaliūnas, nemažai vietinių lietuvių taip pat iš naujo atranda kaimą: daugelis sodybų esą puoselėja tautinį paveldą, moko amatų, ir lietuviams tas irgi įdomu.

„Sodybos keičiasi, siūlo ne tik apgyvendinimą prie gražaus vandens telkinio, todėl kiekvienas atranda tą, kurios nori“, – portalui LRT.lt kalbėjo L. Žabaliūnas.

2013-aisiais apgyvendinimo paslaugas siūlė 620 kaimo turizmo sodybų, arba 15 sodybų daugiau nei 2012-aisiais (2,5 proc.). Kaimo turizmo sodybose vietų skaičius praėjusiais metais padidėjo 4,3 proc. ir iš viso jose buvo 13,6 tūkst. vietų.

Daugiausia kaimo turizmo sodybų yra Ignalinos, Klaipėdos, Molėtų, Trakų, Utenos, Zarasų rajonų savi­val­dybėse. Apgyvendinimo paslaugas Zarasų rajono savivaldybėje teikė 42 kaimo turizmo sodybos, Ignalinos ir Trakų – po 40, Molėtų – 39, Utenos – 38, Klaipėdos – 36, Lazdijų – 31, Varėnos – 30, Plungės – 24. Dažniausiai poilsiautojai rinkosi prie ežerų įsikūrusias sodybas.