Pasak Lietuvos vadovės, šių projektų įgyvendinimas Lietuvai užtikrins energijos tiekimą iš alternatyvių šaltinių, prisidės kuriant Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę ir sustiprins energetinį saugumą visame regione.
"Dar šių metų pavasarį su Lenkijos prezidentu Lechu Kazcynskiu kreipėmės į EK pirmininką Chose Manuelį Barroso prašydami, kad Baltijos šalims ir visam Baltijos jūros regionui svarbūs energetiniai projektai - elektros jungtys su Švedija ir Lenkija bei dujotakis tarp Lietuvos ir Lenkijos - būtų įtraukti į prioritetinių ES energetikos projektų sąrašą. Džiaugiuosi, kad mūsų bendros pastangos jau duoda akivaizdžių rezultatų", - D. Grybauskaitę cituoja jos spaudos tarnyba.
Elektros energijos sektoriuje EK numatė keturis europinės svarbos koridorius: Baltijos valstybių energijos rinkos integraciją į Europos rinką, Vėjų jėgainių tinklą Šiaurės jūroje, Pietvakarių Europos šalių jungtis bei Vidurio Rytų ir Pietryčių Europos šalių jungtis.
Tarp prioritetinių projektų dujų sektoriuje numatyta Baltijos šalių energijos rinkos integracija ir sujungimas su Vidurio ir Pietryčių Europos šalių rinka.
Koks bus konkretus šių projektų finansavimas, paaiškės 2012 metais.
"Vertinant šio komunikato įtaką visai Europai, jis reiškia energetikos iššūkių sprendimą kolektyviniu būdu ir bendros ES energetikos politikos įgyvendinimo pradžią. Baltijos šalims ir Lietuvai dokumentas garantuoja, kad regionas bus prijungtas prie ES dujų ir elektros infrastruktūros", – teigia Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis.
Anot jo, ypač svarbu tai, kad EK komunikate kaip svarbiausia jungtis integruojanti Baltijos regioną į ES infrastruktūrą, įvardijamas reversinis (dvipusis) Lietuvos - Lenkijos dujotiekis.
"Šis dokumentas ne tik užtikrina šio prioritetinio objekto finansavimą, bet taip pat yra ir Lietuvos - Lenkijos derybų saugiklis, neleidžiantis vienai iš šalių apsigalvoti ar projektą nepagrįstai užvilkinti",- tvirtina Z. Balčytis.
Parlamentaro nuomone, kita svarbi žinia Lietuvai yra ta, kad Komisija pripažįsta suskystintų dujų terminalo (SDT)poreikį mūsų regione.
"Toks poreikis įvardijamas, tačiau, kuri šalis jį įgyvendins, dar nėra aišku, todėl mūsų valdžios institucijos turi dėti visas pastangas, kad SDT statybos Klaipėdoje būtų patvirtintos ES lygmenyje," – sako Z. Balčytis.
EK komunikate dėl Energetikos infrastruktūros prioritetų iki 2020 m. taip pat įtvirtinama, kad visos ES mastu turi būti kuo skubiau atnaujintos elektros jungtys, numatoma, kad netolimoje ateityje daug atsinaujinančios energijos bus gaunamos iš saulės ir vėjo parkų Pietų Europoje ir biomasės įrenginių Centrinėje ir Rytų Europoje, o vadinamosios "protingosios" jungtys leis sumažinti atsinaujinančios energijos perdavimo kainas.
EK vertinimu, šiandien dujų rinka yra fragmentuota ir monopolistinė. Ypač Rytų Europa yra priklausoma nuo vieno šaltinio ir neturi reikiamos infrastruktūros, todėl turi būti skubiai įgyvendintas Baltijos energijos rinkos jungčių planas integruojantis Baltijos šalis į Europos rinką. Šis uždavinys bus pasiektas gerinant vidinius tinklus ir stiprinant jungtis su Suomija, Švedija ir Lenkija bei stiprinant Lenkijos vidaus bei Rytų ir Vakarų krypčių jungtis.
Komunikate taip pat pabrėžiama, kad kiekvienas Europos regionas privalo turėti tokią infrastruktūrą, kuri leistų fiziškai prisijungti prie mažiausiai dviejų dujų tiekimo šaltinių, o dvipusio tiekimo principas turi būti taikomas ne tik dujų, bet ir naftos infrastruktūrai.

Rašyti komentarą