Lietuva tarp pasaulio šalių - 48 vietoje

PEF leidinyje Lietuva gerai įvertinta pagal darbo užmokesčio nustatymo lankstumą (jai teko 7 vieta), tiesiogines užsienio investicijas (toliau TUI) ir technologijų diegimą (9), moterų užimtumą (10 vieta), ŽIV ir AIDS ligų prevenciją (11), darbo užmokestį ir našumą (14), matematikos ir gamtos mokslų švietimo kokybę (16), importo dalį BVP (17), judriojo ryšio abonentų skaičių (19), eksporto dalį BVP (19), geležinkelių infrastruktūros kokybę (21), galimybę naudotis internetu mokyklose (23), verslo išlaidas terorizmo prevencijai (23), turinčių aukštąjį išsilavinimą gyventojų skaičių (24), pradinio išsilavinimo kokybę (26), verslo indėlį į ŽIV ir AIDS ligų prevenciją (27), mokslo ir gamybos darbuotojų bendradarbiavimą (28), mokslinių institucijų veiklos kokybę (32) ir kelių kokybę (34).

Žemiausias vietas tarp 148 pasaulio šalių Lietuva užima pagal šalies gebėjimą pritraukti talentingus specialistus (135), įdarbinimo ir atleidimo iš darbo praktiką (130), šalies gebėjimą išlaikyti talentingus specialistus (127), mokesčių poveikį skatinimui dirbti (120), mokesčių poveikį investavimui skatinti (114), atleidimo iš darbo išlaidas (111), verslo įtaką TUI valdymui (111), bankų patikimumą (111), įmonių klasterių išvystymo lygį (109), valstybės viešuosius pirkimus, skatinančius inovacijas (109), ir valdžios reguliavimo naštą (107).

2013-2014 m. pasaulio konkurencingumo tyrimo klausimyne atsakydami į klausimą, kas labiausiai trukdo verslo plėtrai, 17,2 proc. Lietuvos verslininkų pažymėjo atsakymą „neefektyviai dirbanti vyriausybinė biurokratija". Antrą ir trečią vietas pagal populiarumą užėmė atsakymai „mokesčių dydis" ir „darbo jėgos mažinimas" - atitinkamai 13,1 ir 13 procentų, ketvirtoje liko atsakymas „mokesčių reguliavimas", kurį pasirinko 11,1 proc. apklaustų Lietuvos verslininkų.

Pagal pagrindinių reikalavimų subindeksą, įvertinantį šalies institucinę aplinką, infrastruktūrą, makroekonomiką, sveikatą ir pradinį išsilavinimą, 2013 m., kaip ir praėjusiais metais, pirmą vietą užėmė Singapūras. Antroje vietoje - Honkongas. Trečioje - Šveicarija. Lietuva pagal šį subindeksą iš 49 vietos pakilo į 43, Latvija - iš 54 į 40 vietą. Estija pasiliko toje pačioje 26 vietoje. Lietuvoje geriausiai įvertintos infrastruktūros (2013 m. - 41, 2012 m. - 40 vieta) ir sveikatos bei pradinio išsilavinimo (2013 m. - 50, 2012 m. - 39 vieta) sritys, prasčiausiai - institucinė (2013 m. - 61, 2012 m. - 60 vieta) bei makroekonominė (2013 m. - 58, 2012 m. - 75 vieta) aplinka.

Pagal našumą skatinančių veiksnių subindeksą, aprėpiantį aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo, prekių ir darbo rinkos našumo, finansų rinkos plėtros, technologinės parengties, rinkos dydžio vertinimus, JAV užėmė pirmą vietą, nustūmusi į antrą vietą kelerius metus pirmavusį Singapūrą, trečioje - Honkongas, ketvirtoje - Jungtinė Karalystė. Lietuva pagal šio indekso vertinimus nusileido viena pakopa žemyn - iš 46 į 47 vietą. Latvija pakilo septyniomis pakopomis aukštyn ir užėmė 41 vietą. Estija, pakilusi viena pakopa aukštyn, užėmė 30 vietą. Kaip ir ankstesniais metais, aukščiausiai vertinama Lietuvos aukštojo išsilavinimo ir profesinio mokymo sritis - jai skirta 27 vieta (2012 m. - 26) ir technologinė parengtis - 35 vieta (2012 m. - 33). Prasčiausiai vertinama Lietuvos finansų rinkos plėtra - 87 vieta (2012 m. - 87) ir rinkos dydis - 78 vieta (2012 m. - 74).

Pagal inovacijų ir verslo lankstumą 2013 m. lyderės pozicijas išlaikė Šveicarija, antroji buvo Suomija, aplenkusi šioje vietoje buvusią Japoniją. Daug metų pirmavusi JAV 2013 m. užėmė šeštą vietą. Lietuva pagal šį subindeksą iš 47 vietos pakilo į 44 vietą, Latvija, kaip ir 2012 m., užėmė 68 vietą, o Estija nusileido 2 pakopomis žemyn ir liko 35 vietoje.

Šiemet tyrime dalyvavo 130 Lietuvos įmonių vadovų, iš jų 48,7 proc.vadovavo įmonėms, turinčioms 150 ir daugiau darbuotojų, ir 51,3 proc. - turinčioms nuo 21 iki 149 darbuotojų. Pagal ekonominės veiklos rūšį tyrime dalyvavo 3,3 proc. žemės ūkio, 23,3 proc. - pramonės, ir 73,4 proc. - paslaugų veiklomis užsiimančių įmonių. Įmonių vadovai užpildė PEF klausimyną, apimantį daugiau kaip 100 skirtingas sritis atspindinčių rodiklių. Rodikliai buvo vertinti, taikant 7 balų sistemą (1-2 balai - neigiamas, 3-4 - vidutinis, 5-7 - teigiamas vertinimas).

Iki 2008 m. Lietuva buvo priskiriama toms šalims, kuriose ekonomika grindžiama našumu. Nuo 2009 m. Lietuva kaip ir Latvija su Estija priskiriama šalims, pereinančioms į naujovėmis grindžiamą ekonomiką.