Pajamų skirtumai bado akis
Dešimt ES narystės metų ir milijardinė Bendrijos fondų parama menkai tepadėjo Lietuvos žmonėms pasivyti išsivysčiusias Vakarų Europos valstybes pragyvenimo lygiu. Šimtai tūkstančių lietuvių emigravo kurti turtingoms valstybėms dar sotesnio gyvenimo, tikėdamiesi ir patys gyventi neskursdami.
„Mes šiandien daug kalbame apie emigraciją, bet negalime sulaikyti nuo to savų žmonių, kai gyventojų pajamos, pavyzdžiui, Liuksemburge ir Lietuvoje, skiriasi 6-10 kartų. O svarbiausias leitmotyvas, genantis žmones į kitas valstybes, yra pajamų skirtumas“, - „Respublikai“ sakė Politinei tarybai pirmininkavęs europarlamentaras Rolandas Paksas, pats ir pateikęs minėtą siūlymą.
Pasak jo, Lietuvoje išlaikyti namą, butą, nusipirkti maisto, degalų kainuoja iš esmės tiek pat, kaip ir Vakarų Europoje, tik atlyginimai ir pensijos pas mus kelis kartus mažesni.
„Jeigu jau nuėjome iki to, kad įsivedame bendrą valiutą (nors daugelis gyventojų norėtų, kad liktų litas), suteikiame galimybę užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje (nors, man atrodo, turėtume elgtis priešingai), tai galbūt ir socialinėje sferoje ženkime žingsnį į priekį“, - siūlo R.Paksas.
Juk agurkai ES vienodi!
Jo teigimu, kitose sferose ES bandoma rasti bendrą vardiklį visoms valstybėms narėms. Pavyzdžiui, jaunimo nedarbo problemai spręsti skiriami ES pinigai, nepaisant to, ar jaunas žmogus bus įdarbintas Lietuvoje, ar Graikijoje.
„Net agurkų dydis jau nustatytas visiems vienodas, - tvirtina europarlamentaras. - Tai kodėl nenustačius vienodų minimalių gyventojų pajamų? Gal ne vienu kartu, o palaipsniui... Žiūrėkite, kaip atkakliai mūsų žemdirbiai kaunasi dėl ES išmokų suvienodinimo, - nors labai lėtai, bet jos artėja prie ES senbuviams mokamų išmokų. Galbūt ir mums žingsnis po žingsnio pavyks tą pasaulio tautų maišymąsi šiek tiek sustabdyti, išspręsti kitas emigracijos atneštas bėdas - šeimų išsiskyrimą, vaikų atskyrimą nuo tėvų, nevisavertį jų auklėjimą?“
Politinei tarybai pritarus, savaitę ar pusantros partijų viduje dar bus diskutuojama dėl terminų ir formuluočių, ir į Europos Parlamento rinkimus partijos eis turėdamos bendrą tikslą.
„Džiaugiuosi, kad pasiūlymas sulaukė teigiamos reakcijos“, - neslepia R.Paksas.
Skursta net dirbantys
ES statistikos agentūra „Eurostat“ pernai skelbė, kad net ketvirtadalis ES piliečių, apie 125 mln. žmonių, 2012 m. susidūrė su skurdo arba socialinės atskirties rizika.
Lietuvoje tokių žmonių buvo 32,5 proc., arba 1 mln., - rodiklis gerokai viršija 27 ES valstybių vidurkį - 24,8 proc. Šis rodiklis yra skaičiuojamas pagal realias pajamas kartu su socialinėmis išmokomis ir kompensacijomis, taip pat vertinamos šeimų galimybės minimaliai pragyventi, susimokant už maistą, būstą, elektrą ir šildymą.
Lietuvos statistikos duomenimis, tais pačiais 2012 m. apie 560 tūkst. žmonių gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Skurde murkdėsi ir kas tryliktas dirbantis žmogus, už darbo pajamas neišgalintis pamaitinti šeimos.
Minimalus mėnesio atlyginimas (MMA) Lietuvoje ir kitose Rytų Europos šalyse akivaizdžiai atsilieka nuo Vakarų Europos. Net ir 2013 m. padidinusi MMA nuo 850 iki 1000 litų, Lietuva išliko viena iš paskutiniųjų ES sąraše. Tris kartus didesnį MMA už lietuvių dirbančiuosius yra išsikovoję net graikai, kurių šalis gelbėjama nuo bankroto visos Bendrijos lėšomis (žr. lentelę).
Rašyti komentarą