Lietuva laukia Europos užtarimo

Rusijos žiniasklaidai pranešus apie apribojimus tam tikroms iš Lietuvos atgabenamoms prekių grupėms, tuo pačiu išreikštas nuogąstavimas, kad mūsų šalis gali apriboti susisiekimą su Kaliningrado sritimi. Jei Lietuva uždraustų prekių iš šios Rusijos Federacijai priklausančios srities tranzitą, rusai patirtų didelių nuostolių. Mat reikėtų ieškoti naujų kroviniams gabenti. Galbūt tam tektų pasitelkti net tarp Kaliningrado ir Sankt Peterburgo kursuojančius keltus.

Ragina susitelkti

Tačiau Lietuvos Vyriausybė, bent jau oficialiai, nesvarsto tokios atsakomosios priemonės, o ragina laikytis rimties.

Ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus spaudos tarnyba savo pranešime teigia, kad Lietuva ir ES institucijos svarsto ne vieną galimą sprendimo būdą, kad klausimas dėl Rusijos priemonių taikymo Lietuvai ir lietuviškų produktų įvežimo būtų išspręstas. O spekuliacijos viešojoje erdvėje šiuo itin svarbiu klausimu neduoda naudos, būtinas institucijų ir politikų susitelkimas, o ne kaltinimai vieni kitiems.

SANITARAS. Rusijoje iš G. Oniščenkos imta juoktis po to, kai išplatino sąrašą produktų, kurių nerekomenduojama valgyti vaikams. Tarp jų buvo ir draudimas gerti kraują bei valgyti smegenis.  Redakcijos archyvo nuotr.

"Europos Komisijos (EK) atstovai ragina laikytis rimties, tai galima būtų paaiškinti kaip raginimą nespekuliuoti šia tema, nepolitikuoti, bet elgtis sutelktai ir konstruktyviai. Dar antradienį ryte vykusiame Vyriausybės pasitarime aptarėme galimybę kreiptis į Pasaulio prekybos organizaciją (PPO). Tokios galimybės mes neatmetame, tačiau visuomenė ir politikai privalo suprasti, kad Lietuva viena to padaryti negali, kreipimasis įmanomas tik kartu su EK, o ši svarsto keletą galimų problemos sprendimo būdų, apie kuriuos kol kas viešai skelbti negalime. Ieškinys Rusijai PPO yra tik kraštutinė ginčo sprendimo priemonė, nes visas procesas užtruktų, o problemą būtina spręsti kuo skubiau", - sako ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius.

Kerštauja už demokratiją?

Gana miglotai apie pagalbą Lietuvai kalba ir mūsų šalies atstovai Europos Parlamente.

Vytautas Landsbergis, Lietuvos Atkuriamojo Seimo pirmininkas, "Vakarų ekspresui" priminė, kad pavyko pasiekti, jog diskriminacinių Rusijos muitinės veiksmų prieš Lietuvos vežėjus klausimas būtų įtrauktas į šios savaitės Europos Parlamento (EP) plenarinės sesijos darbotvarkę.

Europarlamentarai ragina EK imtis neatidėliotinų veiksmų Rusijos atžvilgiu, nedviprasmiškai vadindami Rusijos veiksmus nepriimtinais ir netoleruotinais. Bus aptartas ir Rusijos ketinimas paskelbti embargą lietuviškiems pieno produktams, sugriežtinti mėsos ir žuvies produktų, eksportuojamų į Rusiją, tikrinimą Rusijos pasienyje. "Tiek mes ir galime padėti. Juk nesame diplomatai, ar Užsienio reikalų ministerijos įgalioti asmenys", - sakė V. Landsbergis.

Jo manymu, Rusija prekybinį karą su Lietuva pradėjo dėl to, kad buvome pirmieji, kurie ėmėme klibinti imperijos pamatus. "Dėl to jie Lietuvos ir nemyli, laiko savo nelaime. Juk taip pat ir Rusija turėjo galimybę kurti naują demokratinę visuomenę, tačiau dabar jos valdžioje yra antidemokratiškos jėgos. Joms nepatinka Rusijos sumažėjimas ir galimybė visiškai prarasti kolonijas. Todėl ir kerštaujama", - svarstė europarlamentaras.

Saugo savo rinką

Patys rusai tvirtina, kad siekiu apriboti lietuviškos produkcijos importą jie nori paskatinti vartoti vietinius gaminius. Tačiau šiems teiginimas prieštarauja Rusijos informacijos agentūrų pateikiami skaičiai. Rusijos informacijos agentūros "RIA Novosti" duomenimis, 2012 m. Rusija importavo 370 tūkst. tonų pieno produktų, arba 27 proc. visos mūsų šalies pieno apyvartos. Iš viso Rusija per metus importuoja 8 mln. tonų pieno produktų, o Lietuvos dalis sudaro tik 4,5 proc. Tad Rusijos vartotojai esą apribojimų nepajus. Tad kokią naudą pajustų vietos gamintojai?

Ta pati informacijos agentūra pranešė, kad apribojus pieno įvežimą, toks pat likimas laukia ir mėsos bei žuvies produktų.

Tikrina kas ketvirtą

Tačiau šie grasinimai baugina ne visus Lietuvos mėsos perdirbėjus. Kretingalėje įsikūrusios bendrovės "Agrovet", kuri į Rusiją eksportuoja iki 30 proc. savo gaminių, vadovas Eugenijus Gudžiūnas "Vakarų ekspresui" sakė, kad kol kas jokių apribojimų nepajuto. "Kol kas vežame. Kitokios informacijos nesame gavę", - sakė A. Gudžiūnas.

AB firmos "Šilutės Rambynas", kurios sūrio lazdelėse rusai taip pat rado kenksmingų žmonių sveikatai medžiagų, direktorius Algirdas Bladžinauskas pirmadienį taip pat stebėjosi tokiais gandais. "Paprastai apie tokius dalykus mus informuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau jokio rašto nesame gavę. Todėl gamybos nestabdome, o krauname Rusijai skirtus krovinius į mašinas", - pirmadienį sakė A. Bladžinauskas.

Tačiau vakar "Šilutės Rambynas" vis dėlto nutarė užsakytų gaminių į Rusiją neišvežti.

Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos ("Linava") atstovų teigimu, nuodugniai tikrinamas kas ketvirtas iš Lietuvos važiuojantis vilkikas. Blogiausia, kad šiais veiksmais siunčiama žinia krovinių siuntėjams Europoje, kad mūsų vežėjai tapo nepatikimi. "Situacija nepakito. Nuodugniai tikrinamas iškraunant visas prekes yra kas ketvirtas automobilis. Tai ne tik nuostoliai patiriant prastovas bei susimokant už visas tikrinimo procedūras, bet ir žala ilgalaikėje perspektyvoje", - sakė Gytis Vincevičius, "Linavos" atstovas.

Užims lenkai

Bendrovės "Klaipėdos mėsinė" vadovas Gintaras Valančius ramiai komentuoja susidariusią padėtį ir primena, kad tokie Rusijos apribojimai įvedami ne pirmą kartą. "Tai ne pirmas ir ne paskutinis kartas. Verslas tam ir yra, kad prisitaikytų", - "Vakarų ekspresui" sakė G. Valančius.

Jo teigimu, Kaliningrado srityje su tokia situacija susiduria ne tik mėsos ar pieno gaminius gabenantys, o visi vežėjai. "Ar jie vežtų olandiškas gėles, ar bananus, siunčiami į patikrinimo postus. Ten tenka viską iškrauti, atplėšiamos ir gadinamos pakuotės. Vilkikai prastovi po 10-12 dienų. Mūsų gaminių trumpiausias realizavimo terminas yra 21 diena, tad didelės žalos nepatiriame. Aišku, dėl to reikia juos greičiau parduoti, o nepardavus - tenka nurašyti. Taip ir dirbame", - atsiduso G. Valančius.

Jis neatmetė galimybės, kad palaipsniui bus mažinamos eksporto į Rusiją apimtys. "Viskas įmanoma, tik reikia laiko. Juolab kad mes į Rusiją išvežame iki 10 proc. savo produkcijos", - kalbėjo verslininkas.

Jo manymu, apribojus lietuviškų gaminių įvežimą, bent jau Kaliningrado srityje, jų vietą labai greitai užims lenkiška produkcija.

Rusai juokiasi

Rusijos tarnybų paskelbta informacija, kad kai kuriuose lietuviškuose pieno produktuose surasta kenksmingų žmonių sveikatai medžiagų, sukėlė pačių rusų juoką.

Kaliningrado leidinio "Kaliningradskaja pravda" žurnalistas Aleksandras Gmyrinas tiesiog šaiposi iš Genadijaus Oniščenkos, Rusijos vartotojų teisių apsaugos tarnybos "Rospotrebnadzor" vadovo. Žurnalistas rašo, kad vyriausiasis Rusijos Federacijos sanitaras, pasitelkęs savo superagentus, kurie superlaboratorijose surado lietuviškuose pieno produktuose tokių kenksmingų medžiagų, kad nuostabu, kaip kaliningradiečiams, pamėgusiems lietuviškus jogurtus ir varškę, pavyko iki šiol likti gyviems. "Užtat dabar dėl savo sveikatos galime būti ramūs. Juolab kad, pasak srities žemės ūkio ministro Vladimiro Zarudno, lietuviški gaminiai užėmė viso labo 5 proc. Kaliningrado rinkos, tad ją visiškai gali pakeisti vietiniai gamintojai".

Tiesa, situacija vidiniuose krovinių tikrinimo postuose nėra tokia juokinga. Ties Kaliningrado srities laikinojo saugojimo sandėliais, kuriuose ir vyksta nuodugnusis krovinių tikrinimas, nusidriekusios milžiniškos eilės. Kol veikė "ypatingas tikrinimo režimas", susikaupė tiek krovinių, kad dabar visa tai sunku suvaldyti. Pasak Leonido Stepaniuko, vienos iš didžiausių pervežimo firmų Kaliningrade vadovo, vilkikai su lietuviškais numeriais išlaikomi po 10 parų.

"Koks sunkvežimio, vežančio prekes iš Lietuvos, darbo režimas? Kelionė į Vilnių trunka, tarkime, parą, o paskui - 10 parų vyksta dokumentų "įforminimas". Laikinojo saugojimo sandėliuose susikaupė neįsivaizduojama galybė krovinių, kurie laukia "išmuitinimo". Liūdniausia, kad eilėse laukia ne tik vežantieji prekes iš Lietuvos. Kadangi visi sandėliai yra bendri, tai lygiai su lietuviais eilėse stovi visi, taip pat ir vilkikai iš Lenkijos", - pasakojo vežėjas", - rašo "Kaliningradskaja pravda".

Ne pirmas ir ne paskutinis kartas, kai susiduriame su tokiu elgesiu. Verslas tam ir yra, kad prisitaikytų. Gintaras VALANČIUS, UAB "Klaipėdos mėsinė" generalinis direktorius

Reikia bendros pozicijos

Zigmantas BALČYTIS, Europos Parlamento narys

Lietuvos ir Rusijos prekybos santykių klausimas turi būti keliamas visuose aukščiausiuose ES lygiuose. Valstybėms, susiduriančioms su ekonominiu spaudimu dėl politinių interesų, būtina visos ES pagalba. Būtina bendra ES valstybių ekonominių interesų gynimo politika. Lietuva sėkmingai vykdo pirmininkavimo ES Tarybai darbotvarkę, asocijuotos partnerystės su Rytų valstybėmis programą. Lietuvos prekybos su Rusija problemas galima tiesiogiai sieti su šiais faktais.

Lietuvai Rusija taiko ekonomines, politines spaudimo priemones, nors nėra pateikusi jokių oficialių dokumentų ar akivaizdžių įrodymų, kad lietuviškos prekės ar produkcija nekokybiškos. Tačiau Lietuva ir kitos Baltijos valstybės neturi didelio pasirinkimo. Baltijos valstybių žemdirbiams sunku konkuruoti su ekonomiškai stipresnių ES valstybių ūkininkais, kurie gauna žymiai didesnes tiesiogines išmokas. Baltijos valstybės priverstos ieškoti rinkų šalyse, kurios neskiria tokių didelių subsidijų savo žemės ūkiui.