Lietuva ir Kazachstanas mezga verslo ryšius

Suteikti klaipėdiečiams daugiau žinių apie verslo galimybes Kazachstane ėmėsi Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai - kartu su Kazachstano ambasada Lietuvoje uostamiestyje buvo suorganizuotas seminaras.

Pasak šios ambasados patarėjo Eriko Sugurbekovo, Kazachstano ekonomika auga - 2007 metais BVP siekė 104,9 mlrd. JAV dolerių, 2008-aisiais - jau 132,5 mlrd. Pasaulinės krizės metu šaliai pavyko išvengti kritimo - nors ir nedaug, bet ekonomika augo. Kazachstanas į ateitį žvelgia optimistiškai - pagal valstybines ekonomikos skatinimo programas 2015 m. planuojamas jau 50 proc. didesnis BVP.

Pasak E. Sugurbekovo, prioritetiniai šioje šalyje yra žemės ūkio, statybos, naftos, chemijos, metalurgijos, energetikos, transporto ir telekomunikacijų, kosmoso pramonės, turizmo, mašinų bei įrenginių sektoriai.

Pagal sąlygas verslui Kazachstanas šiuo metu užima 63 vietą pasaulyje. Pirmoji atitenka Singapūrui, o, pavyzdžiui, Rusijai - tik 120 vieta.

Be kita ko, Kazachstanas save pristato ir kaip patogią tranzitinę šalį, t. y. jungtį tarp Europos ir Azijos. Tam pranašumų turi ir Baltarusijos, Rusijos bei Kazachstano muitų sąjunga.

E. Sugurbekovo teigimu, Kazachstanas yra turtinga šalis, ji yra pirmoji pasaulyje pagal chromo išteklius ir trečioji pagal jo gavybą. Pagal naftos išteklius Kazachstanas - devintoje vietoje, o pagal gavybą - devynioliktoje. Čia yra ir aukso bei daugybė kitų naudingųjų iškasenų.

"Esame treti pasaulyje pagal urano gavybą. Tai galėtų būti erdvė bendradarbiauti mūsų šalims - juk Lietuvoje ketinama statyti atominę elektrinę", - sakė E. Sugurbekovas.

Kazachstanas yra šeštas pagal dydį pasaulyje grūdų eksportuotojas, o miltų - pirmas. Tačiau kai ką mielai įsivežama iš svetur. Iš Lietuvos, anot E. Sugurbekovo, Kazachstanas importuoja farmacijos produkciją.

Didžiausią dalį iš visų tiesioginių užsienio investicijų Kazachstane sudaro investicijos iš JAV (20,2 proc.), Nyderlandų (17), Didžiosios Britanijos (8,8 proc.).

Užsienio investicijos skatinamos kuriant laisvąsias ekonomines zonas. Šiuo metu visoje šalyje jų veikia šešios, iš kurių dvi - sostinėje Astanoje: miesto statybos ir turizmo. Statybų srityje čia intensyviai darbuojasi turkai.

Lietuvos įmonių Kazachstane nėra daug - įregistruotos 147, įskaičiuojant ir bendro kapitalo su kazachų, tačiau realiai įsitvirtinusių ir stiprių yra mažiau. Lietuviai daugiausiai pluša metalurgijos, farmacijos, maisto pramonės srityse.

Pasak E. Sugurbekovo, Kaliningrade nutraukusi gamybą perkelti ją į Kazachstaną svarsto "Snaigė" - čia dėl dominančios Rusijos rinkos gamyklą turėti būtų patogiau.

Jau ne vienerius metus Kazachstane sėkmingai veikia ir savo pozicijas transporto bei logistikos srityje stiprina uostamiesčio bendrovė "TL Nika Group". Pasak šios įmonės atstovo Povilo Varasimavičiaus, jo tėvui Vytautui įsukti verslą Kazachstane padėjo per sportą užmegzti ryšiai ir geriau pažinta šalies kultūra.

P. Varasimavičius atkreipė dėmesį, kad Kazachstano vežėjai neplūsta į Europą - ne visi automobiliai čia gali važiuoti dėl savo nestandartinių dydžių (yra pritaikyti gabenti prekėms iš Kinijos). Taigi atsirado niša - perkrauti prekes Lietuvoje.

E. Sugurbekovas atkreipia dėmesį, kad įsteigti bendrovę Kazachstane gali trukti kelerius metus. Ypač svarbu siekiant plėtoti verslą šioje šalyje yra laikytis duoto žodžio ir užsitarnauti pasitikėjimą, rasti stiprų vietinį partnerį.

Konsulatas - orientuotas į uostą

Rugsėjo pabaigoje Klaipėdoje darbą pradėjo Kazachstano konsulatas. Kazachstano garbės konsulo pareigas eina Benediktas Petrauskas, Klaipėdos prekybos pramonės ir amatų rūmų prezidentas, UAB "Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalas" generalinis direktorius. Vienas pagrindinių konsulato siekių ir uždavinių - skatinti ekonominį abiejų šalių bendradarbiavimą.

"Per pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ir Kazachstano bendradarbiavimas, ypač ekonominis, sparčiai plėtojasi. Tai labai svarbu Klaipėdos uostui, kuris turi dideles galimybės krauti įvairius tranzitinius krovinius", - sako B. Petrauskas.

Anot jo, neatsitiktinai konsulatas įsikūrė prie didžiausios uosto kompanijos AB "Klaipėdos jūrų krovinių kompanija" pagrindinių vartų Naujojoje Uosto gatvėje.