Lėšų ekonomija be vaistų sąrašo karpymo

Valstiečių ribojimų ir kitų a la reformų buldozeris negailestingai rieda per Lietuvą. Jau prasieita per alkoholio prekybą ir reklamą. Vaistų kainų mažinimo tikslais pakeistas kompensuojamųjų vaistų sąrašas kai kuriuos vaistus atpigins, bet kone du šimtus vartotojams įprastų vaistų – labai stipriai pabrangins. Jau paskelbtas ir mokesčių pertvarkymo planas – kai kurie siūlymai kelia siaubą viduriniajai klasei. Kas bus kitas taikinys valstiečių medžioklės plotuose?

Tradiciškai valdžios nusitaiko į tam tikras sritis, kuriose įžvelgia problemą. Ar ta problema tikra ar tariama, ar siūlomos priemonės padės ją spręsti, gilinamasi mažiausiai. Ekonominė politika – lyg koks eksperimentų laukas. Pabandysim apriboti – kainą, antkainį, prieinamumą, reklamą, o tada pažiūrėsim, ar veikia. O vis tik vertėtų - jei ne patiems gilesnes analizes atlikti, tai išsamiau pasidomėti, kokie tyrimai yra atliekami bent jau Europos Sąjungoje. Ir kokias ekonominės politikos priemones verta rinktis.

Lietuvoje daug sričių yra apaugusios mitologija, sveikatos sritis – viena jų. Kai valstiečiai ribojo alkoholio prieinamumą, jie teigė, kad dėl didelio šio produkto suvartojimo pirmaujame pagal širdies ir kraujagyslių ligas. Medikai sako - medikai žino. Tačiau Europos Sąjungoje yra atlikta ir kitokių studijų, būtent - finansinių, kuriose pateikta kaštų ir naudos analizė parodo, kokias sumas be jokių ribojimų ir draudimų galima sutaupyti sveikatos priežiūros srityje.

Štai konsultacijų bendrovė Frost&Sullivan visai nesenai atliko tris studijas, kuriose yra vertinamas maisto papildų vartojimas ir jo įtaka sveikatos priežiūros išlaidoms. Maisto papildai, kaip žinia, yra ta sritis, kuri dažnai nepatinka politikams. Tai jiems vaidenasi, kad papildų vartojama per daug, tai – kad nėra jokių mokslu pagrįstų įrodymų apie jų teikiamą naudą sveikatai. Tokių studijų ir įrodymų tikrai yra, ir būtent dėl to buvo pasistūmėta dar vienu žingsneliu toliau. Jei jau kai kurie papildai padeda sveikatai, kokie iš to tikėtini finansiniai sutaupymai?

Dvi studijos turėtų būti itin aktualios Lietuvai, nes ten analizuojama lėšų ekonomija būtent širdies ir kraujagyslių ligų gydymo srityje. Tik keli skaičiai iš studijos. Jei ES gyventojai vartotų tinkamą Omega 3 kiekį, tai ES mastu būtų galima sutaupyti 12.9 milijardus eurų per metus. Kadangi papildai irgi kainuoja, tai grynasis ekonominis efektas siektų 7.3 milijardus eurų. Arba 188 eurus vienam žmogui. Arba išleidus 1 eurą, būtų gautas 2,29 eurų efektas. Studija pateikia skaičius ir kiekvienai šaliai atskirai. Ji rodo, kad Lietuvoje būtų galima išvengti kone 6 tūkstančių gydymo atvejų bei sutaupyti daugiau nei dešimt milijonų eurų kasmet. Panašiai tokią sumą sveikatos biudžetas sutaupys, iš kompensuojamų vaistų sąrašo išmetus 169 vaistus.

Kita studija rodo cholesterolį mažinančių papildų vartojimo finansines pasekmes. Lietuvos skaičius- daugiau nei 9 milijonų eurų grynoji sveikatos išlaidų ekonomija kasmet. Čia vienas išleistas euras duoda daugiau nei 4 eurų efektą. Trečioji studija – apie vitamino D ir kalcio naudojimo įtaką sveikatos išlaidoms. Čia Lietuvos potencialūs sutaupymai vertinami daugiau nei trimis milijonais eurų per metus. Prašom, dvidešimt trys milijonai kasmet. Jokių draudimų, jokių ribojimų, jokių kompensuojamų vaistų sąrašų karpymų. Ir net jei būtų du kartus mažiau – štai apie ką gerbiamiems politikams reikėtų galvoti.