Laikyti žmonių Rusijoje nebeapsimoka

Pasak Žemės ūkio ministerijos, po Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktams labai sumažėjo žemės ūkio atašė Rusijoje veiklos apimtys ir galimybės, todėl esą labiau apsimoka ten esančią atašė pareigybę panaikinti ir įsteigti Japonijoje, kuri yra didžiausia pagal piniginę vertę maisto rinka pasaulyje, - ji importuoja daugiau kaip 60 proc. reikalingų maisto produktų.

Žemės ūkio ministras Bronius Markauskas „Vakaro žinioms“ tvirtino, kad Lietuva stebės situaciją Rusijoje.

„Atašė pareigybės panaikinimas nėra Konstitucijos parašymas. Jei tik varžtai bus atleisti ar bus matyti, kad embargas eina į pabaigą arba net pasibaigs, atašė pareigybę bus galima iš naujo įsteigti. Aš tikiuosi, jog tam, kad įsteigtume Rusijoje atašė pareigybę iš naujo, nereikės panaikinti pareigybės Japonijoje. Tikiuosi, kad Vyriausybė supranta, jog, atsiradus galimybei Rusijoje plėsti rinką, atašė pareigybę reikės steigti iš naujo. Tačiau šiandien, kai Rusijoje yra letargas, toks žingsnis yra teisingas“, - sakė B.Markauskas.

Anot ministro, Rusija embargą maisto produktams iš ES paskelbė dar 2014-aisiais ir iki šiol nenori nusileisti.

„Žemės ūkio ministerija, kad ir kaip norėtų, nieko negali padaryti, nors Rusijos rinka išties yra graži. Čia jau yra Užsienio reikalų ministerijos ir visų šalies vadovų reikalas derėtis su Rusija, nors labiau derybos turėtų vykti visos ES lygmeniu. Rinka gera, bet mes negalime laukti, kada ten bus duotas startas, todėl ieškome naujų rinkų. Ir, ačiū Dievui, vien pagal to paties pieno ir mėsos supirkimo kainas matome, kad tos naujos rinkos yra labai geros - tiek JAV, tiek Japonija, tiek Kinija, tiek kitos šalys. Tokia yra gyvenimo realybė. Ten eksportuojame ne todėl, kad mums labiau patinka eksportuoti kitur. Paprasčiausiai negalime laukti, kol politiniai santykiai susitvarkys“, - dėstė žemės ūkio ministras.

B.Markausko teigimu, Lietuvos verslas jau spėjo persiorientuoti į kitas rinkas, todėl nebejaučia didelio poreikio eksportuoti į Rusiją.

„Tiesa, visi žinome, kad randama būdų įvežti į Rusiją per trečiąsias šalis. Tačiau tame procese mes negalime dalyvauti, jokie atašė negalėtų paveikti tų procesų. Bet po truputį tas eksportas į Rusiją ir per trečiąsias šalis mažėja. Tai verslui jau nekelia streso. Net jei embargas baigtųsi, vienareikšmiškai galiu užtikrinti, kad eksportas į Rusiją nebegrįžtų į buvusias apimtis. Verslui neapsimokėtų rizikuoti, nes rinka yra nepatikima, net kai nebuvo embargo, vis pasitaikydavo įvairių trukdžių“, - priminė B.Markauskas.

Ministro teigimu, pagrindinės žemės ūkio atašė funkcijos yra eksporto organizavimas ir konkrečių kontaktų užmezgimas.

Anot B.Markausko, atašė konkrečioje šalyje dirba vienas, kitaip tariant, ši pareigybė nėra apaugusi patarėjų, padėjėjų komanda.

„Tačiau žemės ūkio atašė dalinasi darbais su ūkio ar kitais atašė“, - pridūrė B.Markauskas.

Beje, net vieno atašė išlaikymas valstybei yra gana brangus malonumas, nes jam reikia mokėti algą, dienpinigius, padengti būsto išlaidas ir t.t.

„Atašė išlaikymas priklauso nuo to, kokioje šalyje pareigybė yra įsteigta, nuo tos šalies gyvenimo lygio, todėl išlaikymo sąnaudos įvairiose valstybėse skiriasi. Tiksliai nepasakysiu, tačiau vienos žemės ūkio atašė pareigybės išlaikymas Lietuvai kainuoja apie 70 tūkst. eurų per metus“, - sakė žemės ūkio ministras.

Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“