Kūrybinių industrijų plėtra Baltijos šalyse

Sausio pabaigoje Rygoje vyko Baltijos šalių kūrybinių industrijų atstovų susitikimas, organizuotas Šiaurės Ministrų Tarybos biuro Latvijoje. Jo metu buvo praktiškai pademonstruota, kokiais elementariais būdais skatinamas kūrybos verslumas (kūrybinė anterprenerystė) Rygoje ir Taline, kuriuose veikia po vieną specializuotą kūrybinį inkubatorių pagal sėkmingai pritaikytą Europos (daugiausia britišką) patirtį.

Kaimynams jau nebereikia įrodinėti svaraus KI indėlio ekonomikai - jis sudaro 3 proc. bendrojo vidaus produkto Estijoje, daugiau negu bet kurio kito ekonomikos sektoriaus dalis, įskaitant energetiką ar finansinį tarpininkavimą. Šioje šalyje buvo įkurti šiuolaikiniai dizaino, architektūros ir muzikos centrai, Taline nuo 2004-ųjų veikia 1 100 kv. m "Creative incubator" - vienas iš trijų šio miesto verslo inkubatorių, skirtas daugiausia kūrybiniams pradedantiems verslams ir taikomiesiems menams. Čia įsikūrė daugiau nei 40 architektūros, fotografijos, vaizdo, filmų, dizaino, atlikėjų menų, IT, leidybos ir spaudos, amatų, juvelyrikos, rūbų dizainerių, stiklo meno, muzikos, reklamos ir kitų sričių įmonių.

Estiška sėkmės istorija

Talino inkubatorius veikia pagal tris paslaugų modelius: pasirengimo inkubatoriui paslaugos (pre-incubator), inkubatoriaus paslaugos ir komercinė patalpų nuoma.

Pasirengimo metu kandidatai priimami 3 mėnesių bandomajam laikotarpiui, kurio metu yra analizuojama pradinė verslo idėja, pretendentai konsultuojami, mokomi verslo pagrindų, padedama suformuoti jų verslo strategiją ir patiems parengti verslo planą - tai yra privaloma sąlyga tapti inkubatoriaus nariu. Pasibaigus bandomajam laikotarpiui, inkubatoriaus lengvatinės paslaugos siūlomos 2 metų laikotarpiui (su galimybe pratęsti dar metams). Nariams teikiamos bendros rinkodaros paslaugos, specializuotos konsultacijos, asmeninės verslo, skambučių centro, sekretorės ir e. biuro paslaugos, teikiama pagalba rengiant paraiškas subsidijoms gauti ir ieškant finansavimo. Pasibaigus inkubavimo fazei, sėkmingai augančios įmonės gali ir toliau nuomotis patalpas rinkos kainomis bei naudotis sinergijos efektu būdamos kartu su kitomis panašaus profilio bendrovėmis.

Estijoje sėkmingai vyksta projektas "Creative Estonia". Per šią iniciatyvą vyksta inkubatoriaus ir viso kūrybinio sektoriaus palaikymas stengiantis patenkinti "iš apačios" kylančius poreikius, t. y. renkami pasiūlymai veikloms ir projektams iš kūrybinio sektoriaus atstovų, sudaromas poreikių sąrašas ir ieškoma galimybių padėti tai įgyvendinti. Kūrybinių įmonių veiklą koordinuoja "Enterprise Estonia". Jų veikla vyksta dviem kryptimis: remiamas kultūrinių bendruomenių verslumas ir skatinamas tradicinio verslo kūrybiškumas.

Latviai - kukliau nei estai

Vienintelis Latvijoje Rygos specializuotas kūrybinis inkubatorius "Andrejsala" neturi tokio struktūrinio ir finansinio palaikymo kaip estų. Rygos uosto teritorijoje tam pritaikytas gamybinis pastatas yra tik iš dalies renovuotas, tačiau jo neaukštos administravimo išlaidos leidžia siūlyti lengvatinę nuomą rezidentams.

Nedidelės įmonės čia gamina tradicinius kūrybinius produktus, tačiau atkaklios inovacijų paieškos rezultatai akivaizdūs - naudojamos naujesnės technologijos, medžiagos, nauji pardavimo būdai, veiklos organizavimo formos bei kita inspiruoja nestovėti vietoje, o ieškoti galimybių globalioje rinkoje.

Kelių darbuotojų administracijos komanda už simbolinį mokestį rezidentams teikia tik reklamos paslaugas: rinkodaros, interneto svetainių bei gaminių prototipų kūrimo. Išankstinis reikalavimas rezidentams prieš sudarant nuomos sutartį - būtini verslo pagrindų mokymai, kuriuos jie turi būti išklausę tokias paslaugas teikiančiose specializuotose institucijose ir parengę verslo planą. Pats inkubatorius konsultacinių paslaugų neteikia. Rezidentai negali būti daugiau nei dvejus metus veikiančios įmonės. Rygos inkubatoriuje, be įvairaus dydžio studijų-biurų tipo patalpų, šiuo metu įrengiama bendra erdvė renginiams, veikia profesionali foto studija, yra nedidelė konferencijų salė.

Situacija Lietuvoje

Prieš ketvertą metų Ūkio ministerijos pradėta įgyvendinti gana solidi, lyginant su kaimynų investicinėmis programomis, menų inkubatorių programa "Asistentas 2" skyrė apie 60 mln Lt devyniems inkubatoriams Lietuvoje, iš kurių net 4 Vilniuje. Tačiau kuriami inkubatoriai kamuojami panašių problemų - būsimų veiklų programinio palaikymo stoka.

Problema ta, kad norint teigti, jog bus sukurtas inkubatorius, o ne tradicinė kultūros įstaiga ar tiesiog biurų pastatas, būtina numatyti įprastas inkubatoriams lengvatines paslaugas (kaip tai numatė kaimynai estai ir latviai) ir siekti tokioms verslo paramos struktūroms būdingo rezultato - ekonominio efekto iš įmonių kūrimo ir kūrybos verslumo skatinimo. Visi gretutiniai tikslai galimi ir net pageidautini esant resursams bei galimybėms, t. y. kultūrinių renginių organizavimas, bendruomenės meniškumo ugdymas, meninė edukacija ir pan.

Lietuvoje nėra nė vienos institucijos ar ministerijos, realiai darančios įtaką kūrybinių industrijų sektoriaus raidai, jau nekalbant apie jų dialogą. Taip be aiškios nacionalinės kūrybinių industrijų politikos, tik besižvalgant į kaimynus, modeliuojama ir būsimo kūrybinio inkubatoriaus Klaipėdoje "Kultūros fabriko" (buvusiame tabako fabrike) programa.

Akivaizdu, kad tik laiku paruošti mūsų namų darbai ir realūs pasiekimai suteiks galimybę toliau svarstyti susitikimo Rygoje metu pasiūlytą visiems naudingą idėją dėl bendros Baltijos šalių kūrybinių industrijų politikos ir bendro atstovavimo ES forumuose.